Po šiųmetinių sėkmingų Lietuvos muzikos kūrėjų ir atlikėjų pasirodymų festivalio scenose, diskusijų ir pokalbių ima aiškėti, kad partnerystė su vienu reikšmingiausių Europos kultūros reiškinių neapsiribos trimečiu bendradarbiavimu.
Lietuvos partnerystė su 46-ąjį kartą rengiamu Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivaliu (sutrumpintai vadinamu „hcmf//“) – bendras Lietuvos muzikos informacijos centro, Lietuvos kultūros instituto (LKI) ir Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje projektas.
„Nuostabu, kad tokiame prestižiniame kontekste kalbant apie šiuolaikinę, eksperimentinę muziką ir jos ateitį pasaulyje, yra minima ir Lietuva. Būti čia matomiems ir girdimiems yra didis ir džiugus laimėjimas. Tariamės su festivalio organizatoriais apie būdus, kuriais galėtume prasmingai tęsti Lietuvos dalyvavimą įvairiomis formomis“, – teigė LKI direktorė Julija Reklaitė.
Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Radvilė Buivydienė pabrėžė bendradarbiavimo įdirbį: „Festivalio metu esame pastebėti, vertinami, Lietuvos pasirodymų stengiasi nepraleisti svarbiausi renginio svečiai. Taip pat vis labiau įsisuka festivalio tinklaveikos platforma, kurioje turime galimybę užmegzti kontaktus ir bendradarbiavimą su visais „hcmf//“ partneriais. Žinoma, to nebūtų galima padaryti ir be Lietuvos kompozitorių ir menininkų įdirbio namuose. Labai džiugu, kad naujiems partneriams galime pasiūlyti tiek daug kokybiško ir įdomaus turinio“.
Pasak lapkričio 26 d. pasibaigusio festivalio meno vadovo Grahamo McKenzie‘io, partnerystė su Lietuvos pristatymo organizatoriais – džiugi ir vaisinga patirtis: „Man smagu turėti galimybę giliai panirti į Lietuvos muzikos sceną, kuri šiuo metu yra labai įdomi, įvairi ir sveika, įkvepianti. Kartu labai įdomu stebėti, kaip skirtingi kūrybiniai balsai pinasi tarpusavyje į bendrą audinį, kuriame suskamba garso meno, instaliacijos elementai.
Esu tikras, kad Lietuvos muzikoje mūsų laukia dar daug atradimų – dar daug vardų ir veidų norisi pristatyti festivalio scenoje“, – kalbėjo festivalio vadovas, formuojantis programą.
Muzikos ir mokslo gelmėse
Nuo 1978 m. organizuojamas Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivalis kasmet dešimčiai dienų tampa šiuolaikinės ir eksperimentinės muzikos Meka, siūlančia daugiau nei 50 koncertų ir šiuolaikinio meno parodų, suburiančia srities profesionalus ir gerbėjus ir ypatingą dėmesį skiriančia tinklaveikos renginiams.
Neatsitiktinai festivalis atsirado ir yra toliau auginamas Huddersfieldo universitete, kuris yra pasaulinis biomedicinos, inžinerijos, socialinių, humanitarinių mokslų ir menų studijų ir tyrimų lyderis. Jau aštuntąjį dešimtmetį universitetas garsėjo savo muzikos padaliniu, kurio profesorius, kompozitorius Richardas Steinitzas tapo festivalio vadovu ir ėjo šias pareigas iki 2001 metų.
Muzikos studijos ir tyrimų kryptys šiame universitete yra kreipiamos į meno ir šiuolaikinių technologijų, inžinerinių garso ar scenos technikos atradimų, dirbtinio intelekto raidos sankirtas. Taip pat labai svarbus akademinis akcentas dedamas aplinkosaugos tyrimams ir projektams – klimato krizė yra ir viena šiųmečio Huddersfieldo muzikos festivalio programos potemių.
Festivalio programoje buvo pristatyta kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės „Hado zona“ – muzikinė kelionė žemiausiais muzikos registrais į giliausią vandenyno lygmenį. Prieš kūrinio premjerą JK surengto pokalbio moderatorius, rašytojas Timas Rutherford-Johnsonas į dialogą su Ž. Martinaityte pasikvietė ir mokslininkę, mokslo komunikatorę, vandenynų gelmių tyrimais užsiimančios organizacijos „Armatus Oceanic“ atstovę Goergia Wells.
Pokalbio metu išryškėjo netikėtų paralelių tarp intuityvių Ž. Martinaitytės muzikinių sprendimų ir mokslu paremtos vandenyno gelmių struktūros, jose sklindančių garsų, augančio slėgio ir dingstančios šviesos pojūčių.
Pasak G. Wells, tokia muzika tam tikra prasme suteikia galimybę apsilankyti ten, kur žmogui būti yra neįmanoma. Abi pašnekovės sutarė, kad ši patyriminė „kelionė“ yra labai svarbi dar vienu aspektu: suteikia mums galimybę emociškai susisieti ne tik su gamtos grožiu ir paslaptimi, bet ir su žmonijos veiklos pasekmėmis, kurios pasiekia net tamsiausias Hado zonos gelmes.
G. Wells papasakojo auditorijai, kad ten gyvenančiose bakterijose šiuo metu aptinkama mikroplastiko, kuris nusileido nuo vandenyno paviršiaus per 50 metų. Pasak Ž. Martinaitytės, jai šis aspektas atrodė labai svarbus tiek kuriant „Hado zoną“, tiek ją pristatant įvairiuose muzikos renginiuose.
Iki lapkričio 26 d. vykusio festivalio publika susipažino su dviem kompozitoriaus, garso menininko Arturo Bumšteino kūriniais – festivalio užsakytu „Stand-by for Minna“ ir barokinio teatro triukšmų mašinų performansu „Navigacijos“ (iš „Blogų orų“ serijos; OPEROMANIJA).
Šiuolaikinės muzikos žinovai klausėsi Liudo Mockūno, „Synaesthesis“ ansamblio, atliekančio Žibuoklės Martinaitytės „Hado zoną“, Simono Kaupinio ir Armino Bižio projekto „Taming the Air“.
Lietuvos fokusą festivalio programoje uždariusį „Appartment House“ koncertą įrašė festivalio partneris BBC radijas būsimoms transliacijoms. Pasak ansamblio vadovo Antono Lukoszevieze, Jurgos Šarapovos, Egidijos Medekšaitės, Ramūno Motiekaičio, Juliaus Aglinsko kūrinių atlikimas sulaukė labai atidžios publikos, kuri puikiai įvertino tiek pačią muziką, tiek jos atlikimą, ne vienas po koncerto dalijosi puikiais įspūdžiais.
