Žmogaus smegenys niekada nenustoja veikti – jos nuolat priima neuronų generuojamus ir perduodamus elektromagnetinius impulsus, siunčiančius smegenims įvairią informaciją apie žmogaus organizmą. Šią besikeičiančią smegenų veikla KTU studentės naudojama biogrįžtamojo ryšio programa leidžia išgirsti garso pavidalu.
Naudojant elektroencefalogramą (EEG), žmogaus smegenų bangų aktyvumas yra išmatuojamas realiu laiku: užrašomas jų dažnis hercais bei amplitudė. Smegenų bangų virsmo garsu dėka žmogus gali išmokti atpažinti ir įvaldyti įvairaus dažnio bangas, pavyzdžiui Alfa bangas, kurios natūraliai smegenyse atsiranda medituojant ar atsipalaidavus.
Kuria smegenų bangų muziką
Pirmą kartą KTU profesinių pedagogikos studijų programos studentė smegenų bangas pabandė versti į garsus dar studijuojant paskutiniame kurse prestižiniame Londono menų universitete, užimančiame 2 vietą pasaulyje meno ir dizaino srityje. Projektą „The Experience Helmet“ (liet. „Patirčių šalmas“) mergina pradėjo kaip baigiamąjį darbą universitete, kuris vėliau išsivystė į performansą, su kuriuo Aistė apkeliavo daug šalių.
Baigiamajam darbui A. Noreikaitė sukūrė instaliaciją, rodytą parodoje Londone. EEG matuoklį, kuriuo medicinoje atliekami įvairūs tyrimai, mergina panaudojo kitaip nei įprasta – pavertė specialiu šalmu, fiksuojančiu smegenų bangų skleidžiamus garsus.
Siekdama užtikrinti, jog kuo daugiau žmonių galėtų tapti performanso dalimi, A. Noreikaitė parodos metu naudojo net keturis šalmus. Šią instaliaciją menininkė vėliau pavertė performansu, kai koncerto metu klausytojai galėjo išgirsti A. Noreikaitės sukurtą smegenų bangų muziką. Varijuodama savo dėmesiu, susikaupimu, prisiminimais ir emocijomis mergina kurdavo skirtingą garsų visumą, atspindinčią jos tuometinę būseną pasirodymo metu. A. Noreikaitė paprastai patirdavo atsipalaidavimo ir harmonijos jausmą, kurį stengdavosi perduoti ir performanso stebėtojams. KTU studentės teigimu, dauguma klausytojų apie smegenų bangų muziką atsiliepdavo kaip apie ypač atpalaiduojančią ir raminančią, leidžiančią įsiklausyti į save.
„Dažnai būdama scenoje medituodavau – galbūt dėl to tą ramybę pavykdavo perteikti“, – sako A. Noreikaitė.
Pritaikys mokant moksleivius
2021 m. A. Noreikaitei suteikta Lietuvos kultūros tarybos stipendiją, kuri leido jai toliau plėtoti savo idėją, bendradarbiauti su įvairiais šalies teatrais bei galerijomis. Ji ir dabar nuolat dalinasi savo veikla su aplinkiniais ir tikisi pritaikyti ją pedagogikos srityje.
„Šią veiklą galiu pritaikyti mokykloje ruošdama ugdymo projektus apie garso meną bei interaktyvią muziką. Tai, ką mokiausi Didžiojoje Britanijoje, mane labai sužavėjo ir norėčiau pritaikyti tas žinias savo darbovietėje – supažindinti vaikus su nuostabiu garsų pasauliu“,– pasakojo pedagogikos studentė.
Studentė pedagogikos studijas KTU pasirinko ne tik dėl puikių draugų rekomendacijų, bet ir įkvepiančios aplinkos: „KTU interjeras, estetika ir dizainas man labai patinka. Dar 2016 m. dalyvaudama įvairiuose renginiuose susipažinau su keliais mentoriais iš KTU ir turėjau galimybę apsilankyti pačiame universitete. Jo vidus man priminė Londono menų universitetą, kuriame baigiau garso meno ir dizaino specialybę. KTU man asocijuojasi su pažanga, technologijomis ir šiuolaikiškumu.“
Aistė savo ateitį sieja su profesine veikla. „Ateityje noriu baigti studijas, įsitvirtinti pedagoginiame darbe. Žinoma, svajoju ir apie daugiau projektų su teatru, kvapų namais ar mados industrija. Galimybės beribės“, – pasakoja smegenų bangas muzika galinti perteikti studentė.
Mergina tikisi, jog Lietuvoje smegenų bangų „muzika“ išpopuliarės ir žmonės į tai žvelgs kaip į galimybę nuodugniau pažinti savo kūną bei mintis, o galbūt net išmokti šias bangas tinkamai valdyti.
