Sveikas ir skambus balsas svarbus profesinei žmogaus karjerai. Tai taikoma ne tik balso profesionalams – dainininkams, aktoriams, diktoriams, bet ir kitų profesijų atstovams – pardavėjams, lektoriams, vadovams. Kadangi vis daugiau verslo sandorių ir tarptautinių konferencijų vyksta internetinėje erdvėje, pašnekovams gyvai nesusitinkant, kalbėjimo intonacija, balso aiškumas ir garsumas leidžia partneriui spręsti apie jūsų asmenybės tipą, patikimumą ir padėtį visuomenėje.
Balsas kaip asmenybės raktas
„Mokslininkai siūlo įvairius metodus, kaip prižiūrėti balsą ir išlaikyti jį sveiką. Renginiai šia tema populiarūs tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Paprastai jie būna uždari ir skiriami siauram klausytojų ratui. Medikai susirinkę aptarinėja savo srities aktualijas, o vokalo pedagogai organizuoja uždaras „balso dirbtuves“ būsimiesiems dainininkams.
Pirmasis tarpdisciplininis simpoziumas „Žmogus kuria balsą“ siekia sulaužyti šią taisyklę ir kviečia visus, norinčius sužinoti sveiko balso paslaptis iš gydytojų ir vokalo pedagogų lūpų. Turėsime ir psichologų bei psichoterapeutų pranešimų.
Tyrimai rodo, jog net penktadalis populiacijos pasižymi didesniu gerklų srities jautrumu ištikus stresui, o tai gali pasireikšti balso pokyčiais, rijimo sutrikimais ar netgi užsitęsusiu kosuliu. Pranešimai bus paremti moksliniais duomenimis, bet pateikti kiekvienam suprantama kalba“, – tvirtino simpoziumo iniciatorė, gydytoja otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė, jau penkerius metus profesionaliai besirūpinanti LNOBT atlikėjų balsais.
Pati teatro gydytoja simpoziumui parengė pranešimą „Balso nuovargis. Kas tai?“. „Balso nuovargio kilmė iki šiol laikoma diskusijų objektu, tačiau būtent dėl jo profesionalūs dainininkai praleidžia pasirodymus, jaučia nerimą ir nepasitikėjimą savo balsu. Pabandysiu apžvelgti svarbiausius mokslinius tyrimus balso nuovargio tema ir gydytojų siūlomus būdus jam įveikti“, – žadėjo A. Pečeliūnienė.
Balso ir emocijų pažinimo kelionė
Psichologas Paulius Rakštikas simpoziume papasakos, kaip įveikti daugelį kankinantį nerimą dėl būsimo pasirodymo ir įveikti balsui trukdantį emocinį sąstingį. Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis nagrinės Apsimetėlio sindromą, neleidžiantį pripažinimo sulaukusiems žmonėms pasidžiaugti savo pasiekimais, kas veda į nuolatinę įtampą, nepasitenkinimą ir depresiją.
Gydytoja otorinolaringologė, LSMU profesorė Rūta Pribuišienė, turinti ilgametę patirtį balso ligų srityje ir atliekanti mikrochirurgines gerklų operacijas, papasakos apie profesionalaus balso apsaugą, prasidedančią nuo teisingos asmenų atrankos balso ugdymui ir jų rezultatų vertinimo. Profesorė taip pat supažindins su dažniausiai pasitaikančiomis balso profesionalų ligomis.
Kitas LSMU profesorius, gydytojas otorinolaringologas Virgilijus Ulozas kalbės apie balso ligų ištyrimo ir gydymo metodus, taip pat atsakys į klausimą, ar tikrai mikrochirurginė operacija dainininkui pranašauja artėjančią karjeros pabaigą.
Atvyksta balso treneris iš JAV
Ypatingas siurprizas simpoziumo dalyviams – nemokama balso treniruotė su žymiu JAV vokalo pedagogu, režisieriumi ir sertifikuotu kvėpavimo technikų treneriu Josephu Batesu. Joje svečias demonstruos kvėpavimo ir balso pratimus, kurie pravers tiek vokalistams profesionalams, tiek ir pradedantiems balso pažinimo kelionę.
„Jau daugiau kaip 40 metų dirbu su įvairių muzikos stilių atlikėjais – nuo džiazo iki operos solistų. Savo praktikose taikau gausybę įvairiausių technikų, kurias atidžiai parenku konkrečiam žmogui. Simpoziume daugiausiai dėmesio skirsiu kvėpavimo ir balso funkciniams pratimams, padedantiems sustiprinti kiekvieną raumenį, dalyvaujantį dainavimo ar kalbėjimo metu“, – teigė J. Batesas, kurio viešnagę Lietuvoje ir praktikų ciklą dainininkams bei aktoriams finansuoja Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA.
Balso kaukės šiandieniniame pasaulyje
Popiet simpoziumo „Žmogus kuria balsą“ estafetę perims praktikai – scenos profesionalai. LMTA docentė dr. Brigita Bublytė, remdamasi šiuo metu rengiama monografija, kalbės apie balso kaukes.
Dainininkės ir aktorės patirties ji įgijo dirbdama scenoje kartu su Eimuntu Nekrošiumi, Vladimiru Čekasinu, Jonu Vaitkumi, Oskaru Koršunovu ir kitais žymiais Lietuvos menininkais. Vėliau gilinosi į Mongolijos, Indijos dainavimo tradicijas, flamenko dainavimą ir šokį, kas leidžia atlikėjai savitai interpretuoti lietuvių etnines tradicijas pasauliniame kontekste.
Vokalistė, kompozitorė ir muzikos terapeutė Miglė Vilčiauskaitė-Migloko primins apie laukinio, arba pirmykščio, balso reikšmę.
„Daugelis žmonių įsitikinę, kad dainavimas turi griežtas taisykles ir reikalauja muzikinio išsilavinimo, kad scenoje negalima daryti klaidų. Toks požiūris daugelį sulaiko nuo dainavimo, nors būtent klaidos yra pagrindinis evoliucijos variklis. Noriu įrodyti, kad dainavimas yra kiekvieno mūsų natūralus gebėjimas, bet tam reikia išlaisvinti savo balsą, kad jis nebijotų klysti“, – teigė Migloko.
Vakarop į diskusiją balso tema LNOBT Raudonojoje fojė rinksis lietuvių muzikos grandai – populiariosios scenos meistrai Giedrė Kilčiauskienė, Vaidas Baumila ir operinio žanro virtuozai Rafailas Karpis bei Kostas Smoriginas. Diskusiją moderuos LRT laidų vedėjas, muzikinių konkursų komisijų narys ir prisiekęs muzikos entuziastas Ramūnas Zilnys.
Ir pagaliau – argi galėtų renginys balso tema apsieiti be gyvo dainavimo? Pasirodymą simpoziumo dalyviams rengia LNOBT operos solistai Monika Pleškytė ir Tomas Pavilionis, jiems akomponuos koncertmeisterė Lina Giedraitytė.
Vyks tiesioginė renginio transliacija
Tarpdisciplininis simpoziumas „Žmogus kuria balsą“ lapkričio 17-ąją LNOBT Raudonojoje fojė truks nuo 10 iki 17 valandos. Kadangi norinčių užsiregistruoti atsirado gerokai daugiau, nei parengta vietų, vyks tiesioginė renginio transliacija LNOBT paskyrose socialinėse platformose. Renginio moderatorė – LNOBT Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė.
Simpoziumas „Žmogus kuria balsą“ yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus renginių programos dalis. Jos iniciatorius – Vilniaus miesto savivaldybė, programos kuratorius – Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Programos įgyvendinimą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir LR Vyriausybės kanceliarija.
