Rodrigo Calveyros vadovaujamo ansamblio rengiamo koncertų ciklo idėja – J. K. Glaubico sukurtose bažnyčiose pristatyti istoriškai atliekamos jo laikų – vėlyvojo Baroko muzikos – koncertus, lydimus ekskursijų ir paskaitų, gilinančių žinias apie architekto kūrybinį palikimą.
Koncertuose klausytojams siūloma unikali vizualinės ir akustinės dermės patirtis – muzikos ir architektūros stilistinė vienovė leidžia geriau suvokti vėlyvojo Baroko pasaulėjautą ir atpažinti bendrus stiliaus bruožus, vienijančius architektūrą, dailę ir muziką.
Pirmasis ciklo koncertas surengtas Vilniaus Evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurios interjeras buvo pirmasis J. K. Glaubico darbas Lietuvoje. Antrasis ciklo koncertas skambėjo gražiojoje Šv. Kotrynos bažnyčioje, kuriai 1743 m. Glaubicas sukūrė bokštus, frontoną, koplyčią ir interjerą.
Trečiasis koncertas turėjo įvykti Šv. Jonų bažnyčioje, tačiau dėl nelauktai ištikusių valstybinės reikšmės laidotuvių paskutinę minutę buvo perkeltas į evangelikų liuteronų bažnyčią.
Lapkričio 18 d. 19 val. koncertas „Vilniaus Baroko veidas IV“ skambės Šv. Jonų bažnyčioje, kurią turbūt galima pavadinti pačiu ryškiausiu J. K. Glaubico šedevru. Architektas rekonstravo šventovę po ją nuniokojusių gaisrų (pastatas degė 1737 m., 1741 m. ir 1748 m.).
Koncerto pradžioje apie J. K. Glaubico indėlį į šią bažnyčią daugiau papasakos Vilniaus universiteto muziejaus gidė. Šiame koncerte prie „Canto Fiorito“ prisijungs Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus.
Klaipėdos kamerinis orkestras vis labiau specializuojasi Baroko muzikoje – atlikėjai groja barokiniais strykais, specialiai pritaikytais metalinėms stygoms, barokiniame 415 Hz derinime ir nuolat rengia programas, vadovaujami senosios muzikos specialistų, tarp jų – ir „Canto Fiorito“ meno vadovo R. Calveyros, su kuriuo orkestras jau parengė vieną programą.
Orkestre pirmu smuiku grieš su „Canto Fiorito“ nuolat bendradarbiaujantis Rodolfo Richteris – barokinio smuiko žvaigždė iš Jungtinės Karalystės.
Koncerte Šv. Jonų bažnyčioje „Canto Fiorito“ kartu su orkestru atliks muziką, J. K. Gaubico laikais skambėjusią karališkajame Drezdeno dvare, Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Augusto II rezidencijoje. Koncerte klausytojai išgirs orkestrinius ir vokalinius Drezdene dirbusių muzikos meistrų Antonio Lotti, Georgo Philippo Telemanno, Nicola Porpora ir Johanno Adolpho Hasse kūrinius.
Vieną garsiausių vėlyvojo Baroko sakralinių šedevrų – N. Porpora „Salve Regina“ ir to paties kompozitoriaus ariją, parašytą žymiajam kastratui Farinelli, dainuos mecosopranas Renata Dubinskaitė. Programos meno vadovas ir dirigentas R. Calveyra atliks virtuozišką G. Ph. Telemanno siuitą išilginei fleitai su orkestru, koncerte taip pat bus galima išgirsti Tomaszo Wesolowski barokinį fagotą, o klavesinu skambins Marta Niedzwiecka. Klausytojai kviečiami klausytis šio koncerto nemokamai.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, projekto partneriai – Klaipėdos koncertų salė ir Vilniaus universiteto muziejus
