„Vizualiai pribloškiantis filmas, įtraukiantis išskirtine kinematografija ir skrupulingu dėmesiu estetikai“, „Netikėti vizualiniai sprendimai leidžia pagrindinę filmo temą analizuoti iš skirtingų žiūros kampų“ – tokiais apibūdinimais apie filmą atsiliepia tarptautinė žiūri.
Dokumentiniais žmonių liudijimais, minimaliu, somatiniu judesiu grįstas performatyvus filmas „PULSAS“ iš pradžių turėjo būti pristatytas kaip vienos dalies spektaklis, tačiau tuo metu, dėl COVID-19 pandemijos, buvo nuspręsta dalį scenų filmuoti, o vėliau jas montuoti su naujųjų medijų, post-internet (liet. po-interneto) elementais. Filmo dramaturgiją sudaro Alexander Lowen, Henry Grayson, Bessel van der Kolk, Robert Ilwin tekstai, kurie persipina su dokumentinėmis žmonių istorijomis ir skaitmeniniais avatarais.
Šią traumą išgyvenusių asmenų gijimo svarba
Seksualinė vyrų ir moterų prievarta nėra tik psichologinė trauma, ji tiesiogiai paveikia ir kūną, todėl dažnai šią traumą išgyvenusiems asmenims neužtenka tik psichologo pagalbos, o gijimo procesas gali užtrukti labai ilgai. „Stebint Vakarų pasaulį, galima matyti, jog žmonės vis garsiau ir garsiau kalba apie trauminius patyrimus, emocinę bei psichologinę sveikatą ir jos svarbą žmogui ir visuomenei, tačiau rytų Europoje šios temos dažnai yra „tabu“ ir vis dar nepatogios arba nematomos kaip reikšmingos. Todėl yra svarbu apie tai kalbėti.“ – temos pasirinkimą aktualizuoja režisierius Arnis Aleinikovas.
Nors filmo atspirties taškas yra trauminė patirtis, kuri dokumentiniu formatu yra išlikusi ir filme, tačiau dramaturgiškai daugiau dėmesio skiriama gijimui, prisilietimo svarbai, rūpesčiui, ryšiui, pasitikėjimui, bei jų trūkumui. Dramaturgas Daniel Alberto Victoria, kalbėdamas apie projektą, sako: „Mūsų horizonte – skausmo paleidimas ir šviesa, kaip signalas ją sekti“.
Naujausio tyrimo atlikto Jungtinėje Karalystėje duomenimis, 97 % moterų (18–24 amžiaus) prisipažino bent kartą gyvenime susidūrusios su seksualiniu priekabiavimu.1 RAINN duomenimis – kas 68 sekundes Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis asmuo (nepriklausomai nuo lyties) susiduria su seksualiniu užpuolimu.2
„Kūrybinis procesas prasidėjo tyrinėjant pasitikėjimo svarbą, galvojau kodėl žmonės vieni kitais nepasitiki ir iš kur kyla šis reiškinys. Vėliau, psichologiniai tyrimai, mane nuvedė į traumines patirtis, o iš čia mano dėmesys kliuvo už vyrų ir moterų seksualinės prievartos. Man pasidarė įdomu, kaip ši ir panašios fizinės traumos pakeičia žmogų, kas su juo atsitinka, kokia visuomenės reakcija, kaip su tuo susitvarkyti ir kaip padėti sau iš to išlipti“ – apie proceso pradžią savo mintimis dalijasi režisierius Arnis Aleinikovas.
Sėkmingai keliauja po tarptautinius filmų festivalius
Šių metų balandžio mėnesį, kol kas vienintelį kartą Lietuvoje, filmas buvo pristatytas seksualinio smurto prevencijos kampanijos „NE(SI)TEISINK“ baigiamojo renginio „Kaip išprievartavimas griauna Lietuvą iš vidaus?”, rėmuose. 2023 metais iniciatyva „Balandis – seksualinio smurto atpažinimo mėnuo“ (Sexual Assault Awareness month, SAAM) pasiekė Lietuvą. Šalyje pirmą kartą buvo organizuojama kampanija NE(SI)TEISINK, kurios metu buvo siekta atkreipti dėmesį į pagrindinius stereotipus, su kuriais susiduria nuo seksualinio smurto nukentėję asmenys ir didinti pagalbos kreipimųsi skaičių.
„Režisierius su tarptautine menininkų komanda įvaizdino nukentėjusių nuo seksualinio smurto jausmus taip, kad po peržiūros nesinorėjo kalbėti“ – sakė tiriamosios žurnalistikos žurnalistė, dokumentinio kino kūrėja, prodiuserė Irma Bogdanovičiūtė.
2023 metais performatyvus filmas „PULSAS“ jau buvo pristatytas 3 tarptautiniuose filmų festivaliuose Europoje ir už jos ribų. Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusiame “Student World Impact Film Festival 2023” filmas tapo finalistu socialinių klausimų matomumo sekcijoje, o “Film Fest International 2023” festivalyje buvo paskelbtas geriausiu eksperimentiniu filmu. „Tai gana intensyvus, tačiau labai reikalingas darbas“ – po filmo peržiūros mintimis dalijosi iš Vokietijos kilusi menininkė, tyrėja Simone Karl, – „Aš užaugau visuomenėje, kurioje medijos ir žmonių dėmesys buvo skirtas prievartautojui, bet ne aukai. PULSAS yra puikus pavyzdys kaip jautriai, paveikiančiai galima kalbėti šia tema iš kitos perspektyvos“.
Lapkričio mėnesį performatyvus filmas „PULSAS“ bus pristatytas tarptautiniame, 21 kartą vyksiančiame, filmų festivalyje „LUKSUZ“ Slovėnijoje, kurio dėmesys šiais metais skirtas intersekcionalumo požiūriui į socialinę kovą.
Šių metų programa nori priminti kino galią analizuojant diskriminaciją, išryškinančią, kaip vienu laiku susikerta įvairios priespaudos. Pradedant nuo pasakojimų apie moterų vaidmenį šiandieninėje Irano visuomenėje iki kolektyvinės ir individualios atminties temos.
