Adelė Pušinskaitė gimė 1944 m. gegužės 4 d. Lenkimuose, Skuodo rajone. Baigusi vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus universitete archeologiją. Po studijų, 1967-ųjų rugpjūčio 7 d., paskirta dirbti Mažeikių kraštotyros muziejaus direktore. Tuo metu muziejaus likimas kabojo ant plauko – Mažeikių kultūrą kuruojantis valdžios atstovas norėjo Mažeikių kraštotyros muziejų uždaryti, eksponatus perduoti Telšių muziejui „Alka“, taip užbaigiant varganą Mažeikių muziejaus egzistenciją. Dėl Antrojo pasaulinio karo, 1955-ųjų gaisro, iš muziejaus ne kažinkas buvo likę Atvykus A.Pušinskaitei, muziejinių vertybių buvo likę tik apie pusantro tūkstančio, o ir darbuotojų buvo tik mokslinis bendradarbis ir ekspozicijos prižiūrėtojas.
Tapus muziejaus direktore, jaunos specialistės laukė dideli darbai. Kaip savarankiško muziejaus vadovė, pasireikšti nespėjo, nes už kelių mėnesių, 1968 m. Mažeikių muziejus tapo Telšių kraštotyros muziejaus „Alka“ filialu, kuris nuo prieškario laikų garsėjo savo veikla ir pasišventusiais darbuotojais. Kartu su patyrusiais Telšių muziejininkais A. Cholodinskienė važinėjo po kaimus rinkdami etnografines muziejines vertybes, dalyvavo archeologinėse ekspedicijose. 1972 m. kartu su Telšių muziejininku Vitu Valatka (1927–1977) įrengė muziejaus istorinę ekspoziciją.
Nežiūrint sovietmečio ideologinių klišių, ši ekspozicija geriausia Mažeikių muziejaus istorijoje. Buvo metas, kai aktyviai buvo kuriami muziejaus filialai. Pirmiausia atidarytas Juozo Garelio memorialinis muziejus Pievėnų kaime, netrukus, tame pačiame kaime, įrengta skulptoriaus Broniaus Pundziaus dailės ekspozicija jo gimtojoje sodyboje, po to – 1974 m. pabaigoje Židikuose atidarytas memorialinis rašytojos M. Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos muziejus. 1975 m. atidarytas profesionaliojo Lietuvos teatro pradininko Juozo Vaičkaus muziejus jo gimtinėje Zastaučių kaime, o 1981 m. duris atvėrė dailininko Česlovo Kontrimo gimtinėje Dapšių kaime, įrengta galerija– muziejus. Deja, bet šiuo metu išlikęs tik M. Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos muziejus.
Prasidėjus Atgimimui, 1989 m. Mažeikių kraštotyros muziejus atsiskirtas nuo Telšių „Alka“ muziejaus, tampa savarankišku, didėja darbuotojų skaičiumi, sparčiai turtėja muziejinėmis vertybėmis. A. Cholodinskienės ilgamečių pastangų dėka, 1993 m. muziejui pagaliau skiriamas atskiras pastatas – Vaikų muzikos mokyklos flygelis.
Mažeikių muziejaus savarankiškumas A.Cholodinskienei sutapo su nauju veiklos baru – organizacine veikla buriant Žemaitijos savivaldybių muziejus, rašytojos Šatrijos Raganos bendriją, organizuojant muziejuje Dailės akademijos dienas, garsių muzikų, literatų vakarus, kuriuos dar ir dabar mena mažeikiškiai.
Reikšmingiausias A.Cholodinskienės darbas, pasistatytas sau paminklas – archeologinė ekspozicija „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“. Dar 1972 m. archeologines ekspedicijas su V.Valatka pradėjusi, A.Cholodinskienė tyrinėjo Skėrių, Kukių, Zastaučių senkapius, su istorijos instituto archeologais – Pavirvytės-Gudų, Griežės, Kivylių archeologinius paminklus, daug vasarų praleido perkasose. Mažeikių muziejuje sukaupta apie 4 tūkst. archeologinių radinių kolekcija, kurioje ir nemaža unikalių Lietuvos mastu muziejinių vertybių. Ir štai archeologijos parodai „Baltų menas“, kurioje buvo gausu Mažeikių muziejaus muziejinių vertybių, keliaujant po kaimyninių valstybių sostines, A.Cholodinskienės pasiūlymas parodos organizatoriui profesoriui Adomui Butrimui, kad ši paroda galėtų tapti nuolatine ekspozicija Mažeikiuose, buvo išklausytas
Už nuopelnus A.Cholodinskienė 2002 m. apdovanota Rašytojos Marijos Pečkauskaitės premija ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Užtarnauto poilsio A.Cholodinskienė išėjo 2014 metais, sulaukusi 70-mečio. Mažeikių muziejui atiduoti 47-eri gyvenimo metai. Ar A.Cholodinskienė galėjo savo profesinėje veikloje padaryti daugiau? Kiekvienam Aukščiausias uždeda kryželį pagal jo jėgas, velionė Mažeikių muziejų paliko nepalyginamai išaugusį, o Mažeikių visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime įminė gilią pėdą.
