„Dar širdyje ne sutema“ – šių metų sausį švęsdamas 89 metų gimtadienį ištarė Algimantas Raudonikis. Penktadienį Lietuvą apskriejo žinia, kad garsusis kompozitorius mirė.
89-asis gimtadienis A.Raudonikiui buvo kiek kitoks. Pirmą kartą jį kūrėjas šventė ne draugų būryje, kaip jam buvo įprasta, o su Trakuose esančių slaugos namų gyventojais ir jį pasveikinti susirinkusiais darbuotojais.
„Viskas būtų gerai, jei ne tos ligos. Jos labai trukdo gyventi, mažina galimybes bendrauti. Nei kur nueisi, išvažiuosi, nei su kuo susitiksi. Nors vos judu, gyvenu slaugos namuose, bet dar nesijaučiu senas. Galiu pasakyti, kad širdyje – ne sutema. Iš kitos pusės, kai negali dirbti, atrodo, belieka tik valgyti ir miegoti. Ir dar – mėgautis ramybe. Jos šiuo metu man labai norisi. Ir jos šiuose namuose turiu“, – tuomet kalbėjo A.Raudonikis, prisipažinęs, kad labiausiai ilgisi kūrybinio darbo.
A.Raudonikis yra parašęs daugiau kaip 700 įvairių žanrų kūrinių. Didžiąją jo kūrybos dalį sudaro estradinė muzika – dainos, šokiai, pjesės pučiamųjų orkestrams, akordeonui, fortepijonui. Taip pat sukūrė nemažai choro dainų, kūrinių liaudies instrumentams, jų ansambliams ir kapeloms (specialiai kūrė saviveiklos kolektyvams). Būdingi A.Raudonikio dainų bruožai – melodingumas, nuoširdumas, paprastumas, lyrizmas, optimizmas, glaudus ryšys su klasikinėmis tradicijomis.
A.Raudonikis (1934–2023) nuo 1953 m. mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos (dabar Vilniaus Tallat-Kelpšos konservatorija) teorijos-kompozicijos skyriuje pas Antaną Račiūną ir Jurgį Gaižauską. 1957–1963 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasėje.
1961–1967 m. A.Raudonikis dirbo Respublikinių liaudies meno rūmų (dabar Liaudies kultūros centras) Muzikos skyriaus vyriausiuoju metodininku, meno vadovu, vedėju. 1971–1978 m. buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choreografijos katedros dėstytojas, 1992–1998 m. – Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ garbės sargybos pučiamųjų orkestro darbuotojas. Nuo 1967 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, ne kartą rinktas į valdybą.
A.Raudonikis buvo įvairių meno tarybų ir komisijų narys, konkursų bei festivalių žiuri pirmininkas arba narys, daugelio Respublikinių dainų švenčių (1969, 1970, 1977, 1987, 1988, 1997) Šokių dienų vyriausiasis muzikos vadovas.
A.Raudonikis yra surengęs apie 400 autorinių koncertų Lietuvoje, taip pat Lenkijoje, Moldavijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Jo kūriniai skambėjo dainų šventėse, įvairiuose festivaliuose ir konkursuose Lietuvoje bei užsienyje (“Baltijos jaunystė“, „Dainų dainelė“, „Sidabriniai balsai“, „Vilniaus bokštai“, Sopoto, Odesos, Moldavijos „Marcišor“ festivaliai).
Jo dainas Lietuvoje, buvusiose Sovietų Sąjungos bei socialistinėse šalyse, Australijoje ir JAV atliko daug žinomų Lietuvos atlikėjų: Valentinas Čepkus, Vaclovas Daunoras, Eduardas Gutauskas, Judita Leitaitė, Aleksas Lemanas, Viktoras Malinauskas, Janina Miščiukaitė, Virgilijus Noreika, Birutė Petrikytė, Stasys Povilaitis, Rimantas Siparis, Aldona Stasilevičiūtė, Nijolė Ščiukaitė, Ona Valiukevičiūtė, Jurgis Žukauskas, Algis ir Voldemaras Frankoniai.
A.Raudonikis yra pelnęs Jono Švedo (1976, 1983), Stasio Šimkaus (1978) ir choreografijos (1977) premijas. 1964 m. lietuviškų pramoginių šokių konkurse kompozitorius gavo tris pirmąsias premijas už muziką šokiams „Rid-rito“, „Banga“ ir „Čiukuras“, 1993 m. – Broniaus Jonušo premiją už maršą pučiamųjų orkestrui „Jaunystei pašaukus“.
1977 m. A.Raudonikiui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo, 1984 m. – liaudies artisto garbės vardas. 2004 m. jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Tais pačiais metais jam suteiktas Joniškio garbės piliečio vardas.
