Šis koncertas yra Lietuvos chorų sąjungos 2023–2024 metais Europos sostinėse planuojamų koncertų serijos dalis. Jais siekiama pasauliui pristatyti Lietuvos dainų švenčių tradiciją, kuriai 2024-aisiais sukaks 100 metų.
Į Paryžių koncertuoti atvyks 9 chorai iš įvairių Lietuvos miestų – „Diemedis“ (Kaunas), „Suvalkija“ (Marijampolė), „Pro musica“ ir „Aidas“ (Vilnius), „Nona“ (Kaišiadorys), „Pavasaris“ (Šiauliai), „Canticum novum“ (Pasvalys), berniukų dainavimo mokyklos „Varpelis“ ir J. Gruodžio konservatorijos mišrus choras (Kaunas).
Koncerte diriguos dalyvaujančių kolektyvų vadovai – Rimvydas Mitkus, Lina Mačiulienė, Jurgita Jašauskienė, Gediminas Ramanauskas, Audrius Petrauskas, Virginija Junevičienė, Monika Grigaitytė, Vilma Masienė, Rasa Gelgotienė. Akomponuos Rimvydas Mitkus.
Programą chorai pradės dviem Juozo Naujalio motetais – „Omnes amici mei“ ir „In monte Olivetti“. Tokiu būdu choristai pagerbs dainų švenčių tradicijos pradininką, pirmosios šventės vyriausią dirigentą ir Lietuvos chorinės muzikos korifėjų. Toliau koncerte kolektyvai praskleis uždangą į 2024 metų jubiliejinės Lietuvos dainų šventę, skambės dainos iš jos repertuaro. „Labai džiaugiuosi, kad tiek daug choristų iš Lietuvos turi galimybę pristatyti ilgametę šalies tradiciją Prancūzijos šventovėje ir kultūros lopšyje, kuriame dirbo ir kūrė C. Saint-Saensas, G. Fauré ir kiti žymūs kompozitoriai“, – pabrėžė Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasa Gelgotienė.
Lietuvos dainų šventės tradicijos pradžia laikoma Dainų diena, 1924 m. surengta Kaune. Per šimtmetį Dainų šventė telkė lietuvių tautą sunkiais istoriniais laikotarpiais, palaikė ir skatino priešintis sovietų okupacijai, taikiai reiškiant tautos pilietinę poziciją. Dainų šventė – tai kultūrinis reiškinys, telkiantis įvairaus amžiaus lietuvius, gyvenančius Lietuvoje ir užsienyje, taip pat kitas Lietuvoje gyvenančias tautas.
Šiuo metu Lietuvos dainų ir šokių šventė rengiama kas ketverius metus, joje kaskart dalyvauja daugiau nei 40 tūkst. dalyvių. Paprastai ji siejama su Lietuvos valstybei svarbiomis progomis, tokiomis kaip Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis (2009 m.) ar Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis (2018 m.).
2003 m. UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, o 2008 m. Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse įrašytos į reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
