„Rengiant 20-ojo festivalio programą ir vėl mąstėme, kaip pristatyti kūrybinę dokumentiką plačiajai auditorijai. Kalbėjomės su draugais, kolegomis, ekspertais ir bandėme išgryninti tai, kas būtų įdomu mums pačioms ir auditorijai. Sugrįžusiame festivalio kataloge rekomenduoju paskaityti Mantės Valiūnaitės parašytą 20-mečio apžvalgą, kurią skaitydami suprasite, nuo ko prasidėjo VDFF ir kuo jis skiriasi nuo kitų festivalių“, – atidarymo metu sakė viena iš programos sudarytojų Eglė Maceinaitė.
Ji pasidžiaugė, kad šiemet VDFF bus pristatyti žymių kino kūrėjų darbai – du Wernerio Herzogo filmai, svarbios prancūzų dokumentininkės Claire Simon juosta „Mūsų kūnas“, pirmas Alaino Gomiso dokumentinis filmas „Atsuk ir peržiūrėk iš naujo“ ir kitų meistrų darbai. Didelę VDFF programos dalį užims Jean-Marie Straub ir Danieles Huillet filmų retrospektyva.
„Bendradarbiaujame su medijų edukacijos ir tyrimų centru „Meno avilys“, kuris jau daug metų užsiima lietuviško kino paveldo restauravimu bei sklaida ir ne pirmą kartą VDFF pristato restauruotų filmų premjeras. Šiemet programa, kurią sudarė Lina Kaminskaitė, skirta pirmosioms dokumentinio kino režisierėms – Janinai Lapinskaitei, Antaninai Pavlovai bei Dianai ir Kornelijui Matuzevičiams“, – pasakojo Ona Kotryna Dikavičiūtė, viena iš festivalio programos sudarytojų.
VDFF įvyks dvi naujų lietuviškų filmų premjeros – B. Davidonytės ir D. Pancerovo kasdienybę tyrimų skyriuje atskleidžiančio filmo „Kabinetas“ bei prasižengusių jaunuolių socializacijos centrą rodančio filmo „Bogdanas nenori namo“.
„Mums labai svarbu nuolat ieškoti naujų dokumentikos formų, todėl šiemet į VDFF grįžta virtualios realybės filmai. Abu jie susiję su psichikos sveikata, vienas iš jų – „Galijotas“ – buvo pripažintas geriausiu VR filmu Venecijos kino festivalyje, gavo žiuri prizą, jį įgarsino aktorė Tilda Swinton“, – O. K. Dikavičiūtė taip pat kvietė apsilankyti „Planetoje“ nuo rugsėjo 25 d. vyksiančiuose virtualios realybės seansuose.
Programos sudarytojos pažymėjo, kad šiemet pirmą kartą buvo sudaryta eksperimentinė programa, kuri bus tęstinė. Būtent todėl atidarymo filmu pasirinktas šios programos kūrinys. „Paskutinieji dalykai“ – tai Čikagoje gyvenančios menininkės, filmų, instaliacijų ir skulptūrų kūrėjos Deboros Stratman filmas apie geologiją, akmenų grožį ir mūsų planetos istoriją. Režisierė juokauja, kad filmo tyrimo imtis įspūdinga – 4,5 milijardai metų ir penkiasdešimt minučių. Kokios uolienos buvo pačios pirmosios, kaip jos susiformavo? Ar yra meteoritų, kurie senesni už visas planetas? Filmo klausimai žadina smalsumą ir neišvengiamai priverčia susimąstyti apie visa ko pradžią ir pabaigą. D. Stratman filmą Vilniuje dar bus galima pamatyti rugsėjo 29 d.
Po atidarymo seanso „Skalvijoje“ žiūrovai užsakytais autobusais važiavo į Vilniaus universiteto „Idėjų observatorijos“ teritoriją. Jau kelyje prasidėjo geologo Jono Šečkaus ekskursija, kurioje jis pratęsė filme gvildentas temas apie planetos susidarymą, geologinį laiką, mūsų šalies kraštovaizdžio ypatumus bei tai nulėmusius veiksnius. Vilniaus universiteto „Idėjų observatorijoje“ susirinkusių laukė ne tik vakarėlio atmosfera, bet ir dr. Eugenijos Rudnickaitės specialiai festivaliui parengta mineralų paroda, galimybė aplankyti observatorijos bokštelius ir susipažinti su šios vietos istorija.
