„Kultūros turinio skaitmeninimas leidžia atverti visuomenei saugomas kultūros vertybes ir užtikrinti jų prieinamumą. Taip pat jaučiamas vis didėjantis poreikis naudotis skaitmeniniais įrankiais, todėl turime sudaryti sąlygas, pritaikant šiuolaikines technologijas, kurti naujas, inovatyvias, įtraukias paslaugas ir produktus, bendras skaitmeninio turinio kolekcijas.
Labai svarbu, kad suskaitmenintas kultūros turinys būtų skirtas įvairių visuomenės grupių poreikiams“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys. Pasak jo, nors turinio skaitmeninimo nauda ir prasme abejoti netenka, tačiau turime nusistatyti bendras gaires, vienodą sistemą ir pagrindinius visas kultūros sritis apimančius prioritetus, taip palengvindami darbą ir pačioms kultūros ir meno įstaigoms.
Europos Sąjungos institucijos įvairiuose dokumentuose pažymi, kad kultūros paveldo skaitmenizavimas, jį išsaugant ir prireikus ateityje atkuriant, šiuo metu tampa dar aktualesnis dėl karo veiksmų ir niokojančių gamtos stichijų, nulemtų klimato kaitos.
Kultūros skaitmeninimo planavimo dokumente, atsižvelgiant į nacionalinį ir ES reglamentavimą, turėtų būti nustatyti su valstybės pažangos strategijomis suderinti skaitmeninimo prioritetai, skirtingų institucijų sąveikos ir veiklos koordinavimo mechanizmai plėtojant, atnaujinant, skleidžiant ir saugant skaitmeninį ir suskaitmenintą kultūros turinį, taip pat inovatyvių technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, virtuali realybė, blokų grandinė ar kitos panaudojimo, kuriant skaitmenintą kultūros turinį, kryptys. Svarstytos ir skaitmeninto kultūros turinio geresnio pritaikymo negalią turintiems žmonėms galimybės. Svarbu numatyti ir skaitmeninio bei suskaitmeninto kultūros turinio metaduomenų ir aprašymų standartus, suderinant juos su europiniais, kad Lietuvos kultūros turinio matomumas ir sklaida tarptautinėms auditorijoms būtų kuo didesni.
Šiuos uždavinius ir spręs darbo grupė, vadovaujama kultūros viceministrės Dainos Urbanavičienės. Planavimo dokumento projektas turi būti parengtas iki šių metų pabaigos. Jis svarbus ir sistemingam investicijų planavimui.
Dokumentas rengiamas atsižvelgus ir į Kultūros ministerijos užsakymu atliktą 2021–2027 m. ES fondų investicijų laikotarpio kultūros skaitmeninimo srities prioritetų strateginį vertinimą.
Jo kontekste atlikta reprezentatyvi nacionalinė vartotojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. respondentų, nustatytas tipinis vartotojo portretas. Tai jauno amžiaus žmogus (18–34 metų), kuris skaitmeninį kultūros turinį naudoja pramogų ar mokymosi tikslais. Taip pat svarbios ir kitos tikslinės auditorijos – vyresnio amžiaus žmonės, kurie linkę naudoti daugiau lietuviško kultūros turinio ypač turizmo tikslais bei švietimo darbuotojai, kuriems reikalingi specializuoti įrankiai, išteklių kolekcijos ugdymo proceso tikslais.
