Birštoniškis A. Puskunigis – profesionalus psichologas, dešimt metų žmogiškųjų išteklių subtilybių mokė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos instituto studentus. Tačiau prieš dvejus metus jo gyvenimas visiškai pasikeitė.
Vyras grįžo gyventi į gimtąjį Birštoną ir pradėjo gaminti armonikas.
A. Puskunigis pasakojo, kad armonikos jam visada patiko, pats išmoko šiuo instrumentu groti. Kartą į jo rankas pateko sugedusi armonika ir jis ją pradėjo remontuoti. Taip pamažu suprato, kaip armonikos pagamintos.
„Ilgainiui vien remontuoti armonikas nusibodo. Sužinojau, kad Lietuvoje jas pagaminti sugebančių meistrų nėra, tad nusprendžiau imtis šios veiklos.
Pernai pavasarį žydint obelims baigiau gaminti pirmąjį savo instrumentą. Iki šiol jau pagaminau 12 ir norinčių juos įsigyti lietuvių nestinga“, – pasakojo vyras.
Vyras girdi pasakojimus, kad anksčiau žmonės neretai įsigydavo rusų gamybos armonikas, bet daugelis dabar, kai vyksta karas Ukrainoje, šios šalies gaminių nė matyti nenori ir džiaugiasi, kai sužino, jog armonikos gaminamos ir Lietuvoje.
A. Puskunigio armonikos unikalios ne tik savo konstrukcija, kurią suprojektavo pats vyras, bet ir skleidžiamais garsais.
„Lietuviams patinka labiau minorinis skambesys, mano armonikos taip ir skamba“, – pasakojo vyras.
Instrumentams gaminti jis naudoja riešutmedžio, raudonmedžio, buko medieną. Pats pagamina ir visas detales, kurių viename instrumente – tūkstančiai. Perka tik metalines armonikų dalis. Taip pat meistras pats išbandė, kokios armonikos yra ergonomiškos, pats sugalvojo ir jų dizainą.
Ant instrumentų puikuojasi prekės ženklas – meistro pavardė.
„Sukau galvą, kaip savo armonikas pavadinti. Nusprendžiau, kad pavardės niekas nepasisavins“, – šypsojosi A. Puskunigis.
Birštoniškio žmona Aušra padeda vyrui. Moteris sugeba pagaminti armonikoms reikalingas dumples. Tokių meistrių Lietuvoje taip pat nėra.
„Armonikų kūrimas tapo mano gyvenimo būdu ir dėl to esu labai laimingas. Daug žmonių domisi, kaip tai daroma. Aš pats norėčiau šio amato paslaptis perduoti mokiniams, nes manau, kad įgytos žinios ir patirtis neturėtų nueiti perniek.
Būtų smagu, jei Lietuva garsėtų savo armonikomis“, – sakė A. Puskunigis.