Atidarymo savaitgalio renginiuose apsilankė daugiau kaip 1000 meno mėgėjų iš Lietuvos ir kelios dešimtys kuratorių bei žurnalistų iš užsienio šalių. Vos už poros savaičių Kauno bienalė pristatys dvi tarptautines meno parodas ir savaitgaliais vyksiančią edukacijų ir kūrybinių veiklų programą.
Artumo geografija
Du mėnesius truksianti Kauno bienalė pradėjo daug stipresnio nei tik estetinio poveikio paieškas ir pakvietė susipažinti su tarptautinio solidarumo, pasipriešinimo ir atsparumo istorijomis iš posovietinio ir pokolonialistinio pasaulio, kurios tampa ypač svarbios šiais laikais, kai pasaulis, kokį mes pažįstame, vėl patiria didelius pokyčius.
„Labai džiaugiuosi, jog 14-osios Kauno bienalės atidarymo renginiai sulaukė didelio tiek Lietuvos, tiek tarptautinės meno ir kultūros bendruomenės susidomėjimo. Juose dalyvavo ekspertai iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Vokietijos, Švedijos, Latvijos ir kitų šalių. Iki šiol sulaukiu daug papankių jų reakcijų“, – atidarymo nuotaikomis dalijosi Kauno bienalės vadovė Neringa Kulik.
Erdvioje Kauno pašto operacijų salėje laiškais, atvirukais, pašto ženklais ir žiniomis dalijosi menininkai ir draugai iš trijų žemynų: Europos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos. Georgesas Adéagbo ir Ibrahimas Mahama paštą pasitelkė draugystės ir laisvės idėjų apmąstymui, o Hamedine Kane kūrinyje atsiverė naujos bendravimo galimybės, pagrįstos koduota ir neiššifruojama kalba arba vertimu.
Pirmą kartą lankytojams buvo atvertos ir pašto rūsio erdvės. Prisimindami XX a. 7-ajame dešimtmetyje vykusio antisovietinio studentų pasipriešinimo istoriją Kaune, menininkai Admire'as Kamudzengerere ir Ângela Ferreira įveiklino požemines pastato erdves, kuriose atkūrė įkalintų laisvės kovotojų ir aktyvistų laiškų rašymo praktiką.
François Xaviero Gbre fotografijose paštas atsiskleidė kaip transistorinė vieta, susijusi su buvusiomis cenzūros sistemomis, įtakojusiomis pasipriešinimo istoriją. Nino Krvivishvili ir Marie-Claire Messouma Manlanbien parodai sukūrė iš tekstilės raštų paimtus simbolius, kurie praplečia turtingą miesto tekstilės istoriją. Kituose menininkų darbuose komunikacija vyksta per garsą ir kitas medijas.
Kauno centriniame pašte viešėjęs Kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžė, kad pastato misija sujungti žmones ir užmegzti ryšius nedingo, nors savo pirminės funkcijos jis nebeatlieka.
„Ši artumo geografija yra kur kas platesnė, nei kartais įsivaizduojame. Galbūt jau netapsime kristupais kolumbais ir neatrasime naujų žemynų ar šalių. Bet vis dar galime atrasti daug vertingų mažųjų istorijų, daug bendrų jungčių net su žmonėmis, gyvenančiais visai kitokiuose kontekstuose.
Vis dar turime ieškoti kelių susikalbėti, priimti kitą su visais jo trūkumais ir privalumais. Vis dar turime sau priminti, kad gėrio kova prieš blogį yra amžina ir tam, kad ją laimėtume, reikia nepamiršti kilstelėti žvilgsnio aukštyn. Matyti ne kasdienes nereikšmingas apnašas, o aukštesnį bendrą tikslą“, – parodos idėją ieškoti ir siūlyti alternatyvias ateities perspektyvas priminė ministras.
Lydi edukacinė programa
Iki pat spalio 29 d. vyksianti Kauno bienalė pakvies į dar dviejų tarptautinių parodų atidarymus, taip pat pagrindinės parodos temą praplečiančias ir svarstančias veiklas.
„Rugsėjo 16-ąją prasidės 14-osios Kauno bienalės edukacinė programa. Lankytojų laukia paskaitos, diskusijos, ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės, kavos degustacijos, integruotos pamokos ir daugybė kitų veiklų.
Edukacinė programa padės susipažinti su parodos „Artumo geografija“ tema, menininkais bei jų kūriniais. Tikiuosi, kad lankytojai aktyviai įsitrauks į siūlomas veiklas, kurios taps atspirties tašku įvairioms politinėms, socialinėms ir kultūrinėms diskusijoms“, – bienalės programą komentavo N. Kulik.
Europos Komisijos pripažinta sėkmingiausiu projektu edukacijos srityje Kauno bienalė į edukacinius renginius kvies nuo rugsėjo vidurio. Kiekvieną savaitgalį ir kai kuriomis darbo dienomis vyksiančios veiklos bus skirtos suaugusiems, šeimoms, paaugliams ir vaikams, taip pat socialiai jautrioms visuomenėms grupėms.
Profesionalių festivalio edukatorių ir lektorių komanda meno entuziastams ir visuomenei sieks suteikti galimybę susipažinti ir interpretuoti Kauno bienalėje pristatomus menininkus, jų kūrybą, šių metų bienalės temą, pažinti šiuolaikinio meno įvairiapusiškumą.
Vyks dar du mėnesius
Rugsėjo 14 d. Kauno paveikslų galerijoje bus atidaroma Lietuvos ir Japonijos šiuolaikinės tekstinės meno paroda „Restart“. Jai kuratorės Keiko Kawashima, Odeta Žukauskienė ir Monika Žaltė subūrė 15 menininkų. O rugsėjo 16 d. Raudondvario menų inkubatoriuje duris atvers „Kūrybiškos Europos“ platformos „Magic Carpets“ (Stebuklingi kilimai) paroda „Vieta bendruomenei, bendruomenė vietai“, kurioje bus pristatyti kylančių menininkų rezidencijų rezultatai.
Pagrindinis jos tikslas – apmąstyti bendruomenės ir vietos santykį: kaip vieta gali veikti žmonių santykius ir atvirkščiai – kaip bendruomenės gali daryti įtaką erdvės pokyčiams.
14-oji Kauno bienalė vyks iki spalio 29 d. Šiais metais kartu su 14-uoju šiuolaikinio meno festivaliu „Survival Kit“ (Latvija) ji pristato jungtinę parodą „Artumo geografija“, kuriai įsubūrė apie 50 menininkų bei jų kolektyvų iš trijų žemynų: Europos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos.
Daugelis jų darbų sukurti specialiai šiai parodai. Ji eksponuojama Kauno centriniame pašte (Laisvės al. 102), P.A.R.A.K.O (Prancūzų g. 2, Kaunas) ir A. Juozapavičiaus pr. 19 erdvėse bei Vidžemės turguje. (Brīvības g. 90, Ryga).
Kauno bienalę iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.
