Plenero užbaigimo dieną menininkai ir svečiai pakviesti į erdvę muziejaus kluono salę, kur buvo padėkota autoriams, plenero organizatoriams. „Didžiuojuosi jūsų darbais. Jūs labai skirtingi ir skulptūros skirtingos. Kiekviena jų turi savo paslaptį ir istoriją“,– sakė muziejaus vadovė Danutė Indrašienė. Ji pristatė bičiuliais tapusius kūrėjus Kęstutį Krasauską, Saulių Lampicką, Adolfą Teresių, Nerijų Alšauską, Eugenijų Rimdžių, Rimantą Zinkevičių ir Albertą Danilevičių.
Vadovė džiaugėsi, kad muziejus dabar turi dar didesnę pridėtinę vertę. Senosios, beveik keturis dešimtmečius stovėję skulptūros jau pavargę nuo laiko. Per dešimt dienų sukurtos naujosios slepia ir smagių kinetinių elementų bei „kalba“ penkiomis kalbomis (lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų ir latvių). Jos pagimdė ir 7 pasakojimus apie bičių istoriją. Savo sodrų balsą Aistės Andriušytės parašytiems tekstams įgarsinti dovanojo geras muziejaus bičiulis aktorius Česlovas Stonys.
Plenero vyksmu labai susidomėjęs menotyrininkas Vytautas Tumėnas pasakojo apie medinių skulptūrų istoriją. Muziejuje pastatytosios, kaip minėta, labai gražiai papildo jo turinį, tęsia geriausias skulptūrų plenerų tradicijas. „Šios skulptūros – tai paminklai bitininkystei, bitei, gamtai, o pleneras – svarbus šio krašto ir Lietuvos kultūrinis reiškinys. Tikiuosi, kad jis įeis į istoriją...“,– sakė menotyrininkas.
Naujomis puikiomis skulptūromis džiaugėsi ir pristatyme dalyvavęs Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Vaidotas Židanavičius. Jis apgailestavo, kad muziejuje per anksti viešėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir nepamatė to grožio, tačiau reikia tikėtis, kad Prezidentas išpildys savo pažadą ir dar atvažiuos aplankyti dovanoto avilio, bitučių šeimos. Vicemeras paspaudė ranką kiekvienam kūrėjui, įteikė savivaldybės dovanas.
Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direktoriaus pavaduotoja Asta Lašinskienė taip pat dėkojo skulptūrų autoriams, plenero organizatorei ir gerosios auros muziejuje kūrėjai Danutei Indrašienei, kuri vis skuba kaip ta bitelė naujus darbus nudirbti ir turi daug idėjų ateičiai. Buvo įteiktos padėkos ir dovanėlės ne tik skulptūrų kūrėjams, bet ir visiems rėmėjams, pagalbininkams, tiems, kurie rūpinosi menininkų buitimi.
„Turėjau didelės garbės pajusti kuriančius šviesios būties žmones. Man buvo didžiulė laimė su jais bendrauti, prisėsti prie stalo, valgį pradėti su malda...“,– sakė kavinės „Gervinė“ šeimininkas Valdas Gervė. Šventinę nuotaiką sukūrė Labanoro regioninio parko darbuotojas Žydrius Mukulys, kuris grojo dūdmaišiu ir pasakojo smagias istorijas apie šį instrumentą, krašto muzikinį paveldą.
Vėliau žodis suteiktas skulptūrų autoriams. Kiekvienas kvietė prie savo kūrinio, pasakojo jo atsiradimo istoriją, prisiminė kūrybos procesą, rodė, kuo jo skulptūra yra įdomi, išskirtinė. Pokalbis pradėtas prie Ignalinos krašte dabar gyvenančio skulptoriaus Alberto Danilevičiaus „Bičių spiečiaus“, vėliau keliauta prie muziejaus vartų, kur visus pasitinka gražioji Sauliaus Lampicko „Austėja“.
Adolfo Teresiaus „Gamtos gausintojos“ skulptūra rado prieglobstį prie Tauragnos upelio. Kitoje upelio pusėje išsirikiavo Kęstučio Krasausko „Bitė karalienė“, Eugenijaus Rimdžiaus „Meškutė“ ir Rimanto Zinkevičiaus „Smagus traniukas“. Pristatymo dieną skulptūrų įtvirtinimo darbai dar nebuvo visai baigti, bet jau dabar į muziejų keliaujantiems jos pasirodys visu savo grožiu. Apsilankykite!
