Specialiu amerikiečių vargonininko J. D. Hickso užsakymu V. Pinkevičius sukūrė „Lietuvių liaudies siuitą“, kurioje skambėjo populiarių liaudies dainų „Palinko liepa šalia kelio“, „Oi, lekia lekia“, „Oi, giria, gira“, „Aš padainuosiu“ melodijos.
„Esu nepaprastai dėkingas Kristupo festivalio ciklo „Sakralinės valandos“ meno vadovei Renatai Marcinkutei-Lesieur už geranoriškai priimtą idėją laisvės, lietuviškumo ir baltų tradicijos temą vargonų muzikoje paskleisti Baltijos kelio atminties dienomis“, – prieš koncertą Šv. Kazimiero bažnyčioje kalbėjo kūrinio autorius V. Pinkevičius.
Kristupo festivalio „Sakralinių valandų“ koncerte – J. D. Hickso rečitalyje nuskambėjo ir daugiau lietuvių – Giedriaus Kuprevičiaus, Česlovo Sasnausko, taip pat latvių ir estų kompozitorių muzika.
Vargonininko J. D. Hickso pažintis su Lietuva prasidėjo 2016 metais. Lietuvių vargonininkas V. Pinkevičius pakvietė amerikietį sugroti vargonų rečitalį Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. „Vidas supažindino mane su lietuviška vargonų muzika, paaiškino Lietuvos istorijos ir kultūros aspektus, – prisimena muzikas. – Per tuos metus man pavyko pagroti visose trijose Baltijos šalyse. Per šiuos vizitus sukaupiau daugybę vietos kompozitorių sukurtų vargonų partitūrų. Kuo daugiau buvo informacijos apie Baltijos šalis, tuo didesnis augo noras sukurti Baltijos šalių vargonų muzikos įrašą. Kompaktinį albumą įrašinėsiu šios muzikinės kelionės pabaigoje Vokietijoje, Ulmo mieste, su nuostabiai unikaliais šio miesto vargonais.“
Vargonininkas V. Pinkevičius pirmąjį susitikimą Vilniuje taip pat gerai pamena: „Jamesas yra iškilus šiaurietiškos vargonų kultūros rėmėjas ir populiarintojas. Tąsyk, užlipęs į Šv. Jonų bažnyčios varpinę ir iš aukštai pamatęs miestą, o vėliau sužinojęs daug apie Baltijos šalių istoriją, savo projekte „Šiaurės kelionė“ nusprendė padaryti „Baltijos posūkį“. Idėja tapo kūnu, penkioliktasis vargonininko albumas būtent taip ir vadinsis.“
V. Pinkevičius amerikiečių vargonininko užsakymu sukūrė „Lietuvių liaudies siuitą“. „Idėja man patiko, lietuvių vargonų tradicijoje nerasime daug kūrinių, kurie būtų pagrįsti lietuvių liaudies dainų melodijomis ir vis dar grojami koncertuose, – jis sako. – Kūriniui pasitelkiau žinomiausias lietuvių liaudies dainas, kad ne tik atlikėjas mėgautųsi muzika, bet ir klausytojai jas atpažintų.“
Daug metų Šiaurės šalių vargonų muziką tyrinėjantis J. D. Hicksas pasakoja, kad jo „Šiaurės šalių kelionės“ projektas prasidėjo po 2000-ųjų: „Visada žavėjausi Šiaurės šalių liaudies muzikos tradicijomis, puikia Jeano Sibeliuso, Carlo Nielseno ir Edvardo Griego muzika, taip pat nuostabia Skandinavijos architektūra, gamta ir literatūros gelme. Toks daugialypis susidomėjimas Šiaure po beveik dešimtmetį trukusių tyrinėjimų pakvietė mane pradėti Šiaurės šalių kelionės projektą. 2010 metais Linšiopingo katedroje Švedijoje įrašiau du pirmuosius kompaktinius diskus. Dar po metų atsisveikinau su vargonininko darbu bažnyčioje ir pradėjau įrašinėti muziką istorinėse Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, Suomijos bažnyčiose ir katedrose. „Nordic Journey“ kolekcijoje dabar – keturiolika tomų su 23 diskais. Ciklo kūrinius galima išgirsti skaitmeninėse „Spotify“, „Apple“ platformose.“
Per savo vizitus ir tyrinėjimus muzikas sako supratęs, kad trys Baltijos šalys turi unikalią ir nuostabią visų rūšių muzikos kultūrą. Baltų muzika Jungtinėse Amerikos Valstijose nėra pernelyg dažnai girdima, todėl vargonininkas tikisi, kad Baltų vargonų muzikos projektas, kurio įrašai rugsėjo pirmąją savaitę prasidės Vokietijoje, su šia muzika supažindins draugus ir kolegas.
J. D. Hicksas teigia, kad jam didžiulį įspūdį daro Baltijos kraštų kovos su galingais kaimynais istorija. „Visuose Baltijos jūros regiono miestuose yra daug memorialų, skirtų besitęsiančiai laisvės kovai. Ši raiškos priemonė Baltijos šalis jungia su kitomis šalimis ir kalba apie tai, kad tragedijos tebevyksta“, – kalbėjo vargonininkas, koncerte Vilniuje pristatęs senesnio laikotarpio, tačiau mažai žinomų kūrinių, ir visiškai naujų kūrinių repertuarą, kurį vainikavo V. Pinkevičiaus „Lietuvių liaudies siuitos“ premjera.
Kristupo festivalį rugpjūčio 24 dieną pratęs koncertas „Šv. Juozapatas – vienybės apaštalas“ . Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje su Šv. Juozapato asmenybe, veikla bei senąja bažnytinio giedojimo tradicija supažindins istorikas Liudas Jovaiša ir muzikologas Jonas Vilimas. Koncertuos kamerinis choras „Aidija“. Programoje – sakralinė muzika, lietuvių ir ukrainiečių liaudies dainų XX–XXI amžiaus kompozitorių aranžuotės.
Rugpjūčio 29 dieną Šv. Kazimiero bažnyčioje vargonuos Liucernos muzikos universiteto profesorė, vargonų festivalio ir koncertų ciklo „MittWortsMusik“ meno vadovė, aktyviai koncertuojanti solistė, daugelio tarptautinių konkursų laureatė bei Liucernos jėzuitų bažnyčios vargonininkė Suzanne Z’Graggen. Vilniuje skambėsianti programa nudžiugins net išrankiausius sakralinės muzikos gerbėjus, nes šios solistės rankose net ir geriausiai žinomi kūriniai įgauna unikalios spalvos. Programoje – Signe Lindeman, Monso Leidvino Takle, Johanno Sebastiano Bacho, Dietericho Buxtehudės ir kitų kompozitorių kūriniai.
Kristupo festivalio pabaigos koncertas įvyks rugsėjo 5 dieną Šv. Kazimiero bažnyčioje. Vargonininkė, festivalio meno vadovė R. Marcinkutė-Lesieur su Vilniaus miesto naujų idėjų kameriniu orkestru NIKO surengs stiprios muzikinės įtaigos pasirodymą.
