Savo ruožtu Kultūros ministerija sako nesuprantanti tokių organizatorių pastabų, nes renginio biudžetą nustatė tiesioginis Dainų šventės organizatorius – NKC. Taip pat teigiama, kad organizatorius nuogąstauti skatina įtampa, kylanti dėl ilgamečio NKC vadovo pasikeitimo.
„Seimo pirmininkei išreiškėme nuogąstavimą, kad iki šventės yra likę tik 11 mėnesių, o finansavimas nėra patvirtintas ir organizatoriai nežino, kiek galima įsibėgėti, ar biudžetas bus toks, koks numatytas. Kol kas yra planuojami 5,4 mln. eurų, bet tai priklauso nuo Finansų ministerijos atsakymo, o jis žadamas tik rugsėjo antroje pusėje“, – Eltai sakė V. Miškinis, pažymėdamas, kad probleminius klausimus Dainų šventės organizatoriai su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen praėjusią savaitę aptarė Seime.
„Normalioje valstybėje, turint omenyje, Latviją, Estiją – jos turi Dainų šventę kas 5 metus. Pasibaigus vienai šventei, yra tvirtinamas biudžetas kitai Dainų šventei ir visi iš anksto žino, kiek ji kainuos ir koks yra poreikis. Mes turime iki šventės 11 mėnesių ir nežinome, kiek turėsime pinigų. Tai čia yra keistas dalykas“, – neslepia dirigentas.
Anot V. Miškinio, šiemet Latvijoje vykusiai 150-mečio Dainų šventei kaimynai skyrė tris kartus daugiau lėšų nei šimtmečio šventei yra numačiusi Lietuva.
„5,4 mln. eurų – tai yra minimumas, kuris leistų reiškiniui įvykti. Bet į tą sumą įeina visos lėšos. Tuo metu Latvijoje 16 mln. eurų buvo skirta tik meniniams sprendimams“, – sako V. Miškinis.
„Tai įsivaizduokime, kiek galime prie latvių atrodyti įdomūs ir turtingi, turint omeny, kad mūsų Dainų šventė reikalauja šiek tiek daugiau sąnaudų, nes yra ne tik daugiau renginių – Dainų, Šokių diena, yra ne tik pučiamųjų orkestras – yra ir rankų darbų meistrų, teatro, šokių, kanklių, ansamblių vakaras. Pagal struktūrą apimame virš 40 tūkst. dalyvių, o lėšos, skiriamos Dainų šventei, yra tokios minimalios, kad šokėjai, galima sakyti, išeis (į sceną – ELTA) su skylėtais padais arba sulopytomis kojinėmis“, – sako V. Miškinis.
Anot jo, Kultūros ministerijos strateginiuose planuose Dainų šventė apskritai nėra įtraukta, nors ministerija už tokius renginius yra tiesiogiai atsakinga.
„Esame labai riboti galimybėmis ir pergyvename, kad bent jau tos lėšos, kurios planuojamos minimalios, būtų skirtos“, – pažymi dirigentas.
Finansavimas – ne vienintelė problema
Anot V. Miškinio, renginio pasiruošimo procese kliūčių kelia ir tai, kad nėra iki galo aišku, kur ir kaip šimtmečio Dainų šventė turėtų įvykti.
„Vingio parko estrada yra pastatyta Dainų šventei. Kam ji priklauso dabar? Vilniaus parkams (uždarajai akcinei bendrovei – ELTA). Net ne miestui, ne valstybei. Tuo tarpu Mežaparke (Dainų šventės parke Latvijoje – ELTA) – valstybė drastišku sprendimu nacionalizavo visą teritoriją ir pastatė, rekonstravo parko estradą ir pritaikė ją Dainų šventės poreikiams. Ten yra amfiteatras, daug erdvės, jis talpina daug žiūrovų ir tai yra padaryta būtent Dainų šventės sampratai. Vingio parkas dabar Dainų šventei netarnauja, jis tarnauja kitiems poreikiams“, – sako V. Miškinis.
„Su (Vingio parko estrados – ELTA) šeimininkais sunku rasti bendrą kalbą dėl to, kad visuomet ką nors reikia palopyti, kad nenugriūtų lentelės nuo stogo, ar kad žmonės ant cemento nestovėtų. Ir pati aikštė – plynlaukė, o turėtų būti sutvarkyta taip, kad būtų sėdimi suolai. Nekalbama jau apie tai, kad amfiteatrą joje padaryti.
( ) Dabar tai – paveldo objektas, jame neleidžiama nieko daryti, nes tai yra valdovų giraitė, kurioje jie medžiojo. Tai toks dviprasmiškumas šito reiškinio. Nekalbu apie Kalnų parką. Ten – begaliniai remontai reikalingi. Nekalbu ir apie nacionalinį stadioną – tiesiog nėra kur šokti“, – neslepia dirigentas.
„Tai mūsų šimtmetis yra paženklintas nuogąstavimu, ar tikrai pavyks, su labai ribotomis lėšomis ir ar ta techninė įranga reikalinga minimalizuoti Dainų šventės poreikius, kad Vingio parkas būtų saugus fizine prasme. Tai yra galvos skausmas tiek tiems, kas ruošia, tiek tiems, kas ruošiasi“, – neslepia V. Miškinis.
Jis pažymi, jog pasiruošimo renginiui procesą stabdo ir tai, kad šiemet baigiasi ilgamečio NKC vadovo ir už Dainų šventės organizavimą tiesiogiai atsakingo Sauliaus Liausos kadencija. Todėl, sako V. Miškinis, ministerijos užmojis iki renginio likus mažiau nei metams keisti pagrindinį šventės organizatorių – neprotinga.
„Deja, Kultūros ministerija nelabai aiškiai mato, kad, vis dėlto, žmogus, kuris sukūrė šimtmečio Dainų šventę, turi ją ir pabaigti. Pakeliui nuimti tokį žmogų ir ieškoti naujo yra tiesiog neprotingas elgesys“, – pažymi dirigentas.
Kultūros ministras: klausimas dėl finansavimo – keistas
Tuo metu Kultūros ministras Simonas Kairys pažymi, kad biudžetą Dainų šventei numatė ir jo projektą ministerijai teikė tiesioginis jos organizatorius NKC. Todėl, pasak ministro, dabar reiškiamas nepasitenkinimas dėl renginio sąmatos jam atrodo keistai.
„Keistas klausimas, keliamas dėl „ne tokio“ finansavimo, nes ta sąmata tokia, kokia yra pateikta Nacionalinio kultūros centro – pačių organizatorių – su juo suderinta, ta suma yra pateikta Finansų ministerijai, Vyriausybei ir rudenį bus aiškus atsakymas“, – Eltai teigė S. Kairys.
„Man labai keista girdėti klausimą apie sumą. Tada kyla klausimas, ar pats Kultūros centras, kaip organizatorius, irgi aiškiai komunikuoja ir gaudosi tose sumose, kurias yra pateikęs. Mano galva, čia viskas yra tvarkoje, procesas juda į priekį“, – pažymėjo ministras.
S. Kairys mano, kad dėl šventės organizavimo kylančius nuogąstavimus lemia ilgamečio NKC vadovo Sauliaus Liausos galimas pasitraukimas ir šiuo metu vykstantis konkursas centro pareigoms užimti.
„Neapsimeskime, kad kambaryje nėra dramblio. Trečiadienį vyks antras jau konkursas į NKC vadovo poziciją ir, natūralu, kad tai pirmiausia kelia įtampas, kurios dėliojamos kitais klausimais, bandant atkreipti dėmesį į finansavimą, į kažkokio dėmesio stoką, ką tikrai norisi paneigti“, – sako S. Kairys.
„Noriu labai aiškiai pasakyti – Kultūros ministerija girdi bendruomenės lūkestį, supranta progos ir šimtmečio Dainų šventės svarbą, bet mes privalome vykdyti ir įstatymus“ – teigia ministras ir pažymi, kad NKC istorijoje iki šiol dar nebuvo vadovo konkurso, o esamas vadovas pareigas eina jau 17 metų.
„Matyt, yra tam tikras išėjimas iš komforto zonos, kalbant apie kadencijas. Ir čia kitaip nebus. Todėl laukiu trečiadienio, tikiu, kad komisija atliks savo darbą, turėsime vadovą – ar esamą, ar naują – su kuriuo jau kitą dieną sėsime prie stalo ir dėliosime visus klausimus, kurių turi ir Kultūros ministerija Kultūros centrui taip pat“, – sako S. Kairys.
ELTA primena, kad kitąmet vyksianti jubiliejinė 100-mečio Lietuvos dainų šventė truks net 8 dienas ir vyks birželio 29–liepos 6 dienomis. Šventės metu planuojama 14 renginių, kuriuose dalyvaus 35 tūkst. dalyvių ir 1,5 tūkst. kolektyvų. Šiemet, ruošiantis pagrindinei šventei, įvyks 7 regioninės dainų šventės.
Pasak 2024-ųjų dainų šventės vadovo ir dirigento S. Liausos, renginyje dalyvaus apie 35 tūkst. dalyvių ir per 1,5 tūkst. kolektyvų.
S. Liausa NKC vadovauja nuo 2006 m.
