Per pastaruosius kelerius metus stipriai populiarėjant ekskursijoms ne tik po Vilnių, išaugo ir profesionalių ekskursijų gidų paklausa. Kad gido specialybė visame pasaulyje tampa prestižinė, liudija Londone dirbanti gidė iš Lietuvos Leila Džeiran Šukiur.
Tuo tarpu gidus ruošiančios Miesto istorijų mokyklos įkūrėja, Savaitgalio ekskursijų sumanytoja ir žinoma gidė Gabija Lunevičiūtė įsitikinusi, kad poreikis domėtis savo aplinka, istorija, o sykiu – ir geriau suprasti mūsų pačių santykį su supančiu pasauliu tampa tendencija ir ateityje tik augs. Ji sako pastebinti, kad vis daugiau įvairaus amžiaus ir profesijų žmonių nori patys pasimatuoti gido profesiją, todėl gidų kursai kasmet sulaukia vis daugiau norinčių mokytis. Kad gido įvaizdis sparčiai keičiasi, tikina ir tokius kursus Lietuvoje lankiusi bei sėkmingai gide Vilniuje dirbanti baltarusė Anna Brish-Imbrasienė.
„Vis augantis poreikis pažinti savo miestą, savo šalį, o per tai – ir save pačius, skatina ne tik mūsų profesijos atstovus pasitempti ir pasiūlyti vis naujų įdomių maršrutų“, – teigia Gabija Lunevičiūtė ir pastebi, kad vis daugiau žmonių nori patys tapti istorijų pasakotojais, o noras pažinti savo miestą ir savo kraštą jau tapo madinga tendencija, kuri ateityje tik stiprės. „Tai vadinčiau ne tik mada, bet ir pagilėjusiu suvokimu, kad pažindamas savo aplinką pats jautiesi geriau ir gyvenimas prisipildo įdomių atradimų. Kita vertus, ir pati gido profesija suprantama ne tik kaip papildomas pajamų šaltinis, bet ir prasmingas laisvalaikis“, – mintimis dalijasi G. Lunevičiūtė.
Svetingiausios gidės titulu įvertinta vilnietė, rengianti populiarias Savaitgalio ekskursijas, jau dešimt metų vilniečius ir miesto svečius vedžioja mylimo gimtojo miesto gatvėmis. Prieš kelerius metus G. Lunevičiūtė ryžosi įsteigti Miesto istorijų mokyklą, rengiančią ir gidus.
„Savaitgalio ekskursijas 2015-aisiais įkūriau tikėdamasi, kad tai bus puiki turiningo savaitgalio su pasivaikščiojimais po miestą ir jo apylinkes pasiūla. Ir išties beveik metus panašiai ir buvo, – prisimena Gabija. – Tačiau šiandien ekskursijos vyksta kasdien, ryte ir vėlai vakare, per pietus. Tiesa, pavadinimo nusprendžiau nebekeisti, nes ir man, ir žmonėms kiekviena ekskursija yra tarsi kelionė į papildomą savaitgalį.“
G. Lunevičiūtė teigia pastebinti, kad, pradėjus rengti kitokias, temines, ekskursijas, išaugo ir kitokių gidų paklausa. „Šiuolaikinis gidas ne tik turi įvairių sričių žinių, bet geba jas supinti į vientisą įtraukų pasakojimą, kurio formą pritaiko prie klausytojo amžiaus, patirties, interesų, nuotaikos. Tai yra profesija smalsiam ir jautriam žmogui, nes tyrinėti aplinką gidui reikia visada“, – pasakoja Gabija.
Miesto istorijų mokyklos lektoriai yra ir akademiniame pasaulyje pripažinti savo sričių specialistai, ir puikūs praktikai, kurie mato prasmę ir nori dalytis savo patirtimi. Tai leidžia būsimiems gidams tapti
konkurencingiems rinkoje, o tiems, kurie profesijos keisti nenori, nuo rudens iki pavasario mėgautis aukšto lygio paskaitomis, ekskursijomis ir seminarais.
„Į gidų kursus žmonės eina nebūtinai norėdami pakeisti profesiją, bet ir įgyti įgūdžių, žinių, gebėjimų, naujų pažinčių, praplėsti bendraminčių ratą ir turėti naują, įtraukiančią, malonias emocijas keliančią veiklą. Daug kas kursus renkasi kaip investiciją į save, tačiau, žinoma, tai gali tapti ir darbu. Taip nutiko ir man“, – teigia G. Lunevičiūtė, profesionalius gidų meistriškumo kursus rengianti ketvirtą kartą ir išleidusi kelias dešimtis gidų ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Kauno, Panevėžio, Alytaus, Palangos.
Londone gyvenanti ir gide dirbanti lietuvė Leila Džeiran Šukiur yra pirmoji ir kol kas vienintelė lietuvė, turinti aukščiausią ir prestižiškiausią „Blue Badge“ gidės kvalifikaciją. Ji dėsto Miesto istorijų mokykloje nuo pat jos įkūrimo.
Pašnekovės teigimu, dirbti sertifikuotu gidu Didžiojoje Britanijoje yra garbė, labai svarbus teigiamas gido įvaizdis – jis turi atitikti griežtus aprangos, išvaizdos, kalbėjimo, elgesio reikalavimus, už taisyklių nepaisymą ar pažeidimus gresia netekti prestižinio mėlynojo ženklelio. Į „Blue Badge“ kursus rengiamas didžiulis konkursas, dvejus metus trunkančios studijos kainuoja apie 7 tūkst. svarų sterlingų (daugiau kaip 8 tūkst. eurų), dar apie tris tūkstančius teks pridėti už egzaminus. Tačiau, pasak gidės, ši investicija atsiperka: „Esame gerai apmokami gidai ir mūsų žinios, laikas bei patirtis yra atitinkamai vertinami“, – pasakoja L. Džeiran Šukiur.
Pašnekovė sako pastebinti, kad nors „Blue Badge“ turėtojų statistinis vidurkis – vidutinės klasės maždaug 57-erių metų baltaodė britė, vis daugiau jaunų žmonių nori tapti šios profesijos atstovais. Anot Leilos, gido darbe ne viską lemia amžius. „Tiesiog reikia būti nugyvenus šiek tiek gyvenimo ir suvokti, ar tinki gido darbui“, – įsitikinusi lietuvė. Pasak pašnekovės, gidais norintys dirbti žmonės dažniausiai ateina jau turintys savo profesijas ir kompetencijas, jiems kursai dažnai yra tarsi dovana sau: „Pažįstu nemažai užsidirbusį teisininku visą gyvenimą dirbusį vyrą, kuris atėjo į gidų kursus tam, kad pagaliau darytų tai, ką iš tiesų nori.“
Pasak L. Džeiran Šukiur, gidų paslaugų poreikis per pastaruosius kelerius metus gerokai išaugo. „Žinoma, Londonas yra vienas labiausiai lankomų miestų pasaulyje, o po kovido turistų srautai dar labiau padidėjo. Juokauju, kad net jei galėčiau klonuotis ir turėčiau dar tris save, visos mes dirbtume pilnu tempu. Profesionalių gidų poreikis – didžiulis, klientų ieškoti man nereikia“, – tikina profesionali gidė ir Gidų instituto narė L. Džeiran Šukiur.
Pasak trylika metų Lietuvoje gyvenančios ir tiek pat gide dirbančios Annos Brish-Imbrasienės, šiandien gidas nebėra tik „kalbanti galva“, jo įvaizdis gerokai pasikeitė.
„Turi nuolat mokytis, būti smalsus ir visapusiškas. Gidų meistriškumo kursai yra puiki proga tas žinias atnaujinti ir patobulinti savo įgūdžius bei įgyti naujų kompetencijų“, – įsitikinusi iš Baltarusijos kilusi gidė.
Choreografės diplomą turinčiai moteriai gido profesija pasirodė artima scenos menams. Be to, savo profesinius įgūdžius ji gali pritaikyti ir rengdama ekskursijas. „Gidas savo turimą profesiją ir patirtį gali pritaikyti ekskursijose ir jas padaryti dar įdomesnes , – įsitikinusi A. Brish-Imbrasienė. – Kartais net šokį įtraukiu į savo ekskursijas ir pasijuntu tarsi scenoje“, – teigia pašnekovė, Vilniuje rengianti ir šokančias ekskursijas.
A. Brish-Imbrasienė sako pastebinti, kad ne visi baigę gidų kursus nori dirbti gidais. Anot jos, kai kurie tiesiog džiaugiasi vėl mokydamiesi, kasdien atrasdami ir suprasdami naujus dalykus, kuriuos malonu papasakoti svečiams ir draugams.
Per karantiną ekskursijas iki tol anglų ir rusų kalbomis daugiausia užsienio svečiams vedusi Anna ryžosi prabilti ir lietuviškai, ir šiandien yra viena populiariausių ir mylimiausių gidžių Vilniuje.
„Tai buvo nemenkas iššūkis, bet leido dar geriau pažinti Lietuvą ir jos žmones, tapti įvairiapusiškesnei ir lankstesnei, – teigia A. Brish-Imbrasienė. – Gyvenimas dabar labai dinamiškas, reikia prisitaikyti, nuolat atnaujinti turimas žinias, daug skaityti, keliauti, domėtis, patirti, o ekskursijos – puiki proga sužinoti kažką naujo. Tai intelektuali pramoga ir turiningas laisvalaikio leidimo būdas, kurį renkasi vis daugiau ir daugiau žmonių.“
Miesto istorijų mokykla visus besidominčiuosius savo krašto istorija, gamta, architektūra, menu nuo š. m. spalio 10 dienos kviečia į 250 akademinių valandų gidų kursus. Juos sudaro ir aštuonių teminių paskaitų ciklai: istorija, architektūra, kultūra ir menas, gamta ir geografija, psichologija, komunikacija ir retorika, praktinės ekskursijos ir seminarai. Baigusiems Miesto istorijų mokyklą suteikiamas oficialus kursų baigimo pažymėjimas, pagal kurį išduodamas gido pažymėjimas, galiojantis visoje Lietuvoje ir dalyje užsienio valstybių neribotą laiką.
Nuotraukos – Audronės Ranonytės ir asmeninio pašnekovių archyvo
