Istorijos miestelio tarpsniai įprasminami meninėmis formomis
Leipalingio miestelio bendruomenė siekia puoselėti ir skleisti jotvingių žemių perlo istoriją per kultūrinę veiklą. Prieš penkerius metus užgimusi krašto identitetą stiprinanti šventė tapo viena iš svarbiausių Leipalingio miestelio kultūrinio gyvenimo įvykių. Tęstinis projektas suburia miestelio gyventojus ir iš jo išvykusiuosius, pritraukia daugybę svečių, praturtina kasdienybę kultūrinėmis veiklomis, plečia akiratį, pristato išskirtinius atlikėjus ir programas, menininkus ir jų kūrybą.
Pirmoji šventė žiūrovus nukėlė į senovės baltų laikus, po metų telkėsi į XIX a. dvaro gyventojus, vėliau aktualizavo prieškarinį ir rezistencinį laikotarpius, o pernai kreipė dėmesį į jotvingių atgimimą mūsų pasaulėjautoje. Šių metų programos siekis – pasigilinti, koks yra šių dienų jotvingis.
„Tai – dabarties žmogus, apsuptas naujųjų technologijų ir besinaudojantis mokslo pasiekimais, galintis keliauti ir bendrauti su visu pasauliu, – sako Druskininkų kultūros centro Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė-Kėrienė. – O šis yra toks pat neramus, kaip anksčiau: pilnas iššūkių, karinių konfliktų, tik (gal) mūsų pasirinkimas laisvesnis – kariauti arba išlaikyti vidinę ir išorinę taiką. Kita vertus, šių dienų jotvingis yra tas, kuris nepaisant kintančios aplinkos, savo sieloje ir charakteryje išlaiko senąsias vertybes ir jas pritaiko šiuolaikiniame pasaulyje.“
Poezijos interpretacija meniniame performanse
Tarp archajinio pasaulėvaizdžio ir modernybės visais laikais balansavo ir Jotvingių premijos laureato šviesios atminties Marcelijaus Martinaičio sukurtas personažas Kukutis. Išpopuliarintos ne tik poeto, bet ir jo tekstais dainas kūrusio maestro Vytauto Kernagio, „Kukučio baladės“ naują pavidalą įgauna to paties pavadinimo meniniame performanse. Jo autorės – Vidmantė Černiauskaitė ir kanklininkė Vėjūna Žalalytė jau pristatė savo darbą Klaipėdoje, Kaune ir Londone. Leipalingio publika Dvaro salėje šeštadienį išvys atnaujintą pasirodymą.
Gyvenimo šokis medžio skulptūrose
„Didžiausias kūrėjų įkvėpėjas yra gyvenimas, nuo pat gimimo įsukantis mus į savotišką šokį. Augdami renkamės gyvenimo šokio ritmą, žingsnį ir stilių. Vieni susikuriame savo nepakartojamą ir unikalų gyvenimą, kiti šoka pagal kitų muziką ir ritmą. Taip gyvenimo šokis vieniems tampa džiaugsmo, kitiems – dramų ir kančios šaltiniu“, – teigia alytiškis skulptorius Kęstutis Benedikas.
Leipalingio dvaro rūsyje šeštadienio vakarą bus atidaroma jo darbų paroda „Gyvenimo šokis“. Čia eksponuojamuose kūriniuose atspindės ir Jotvingių šventės temos – nuo mūsų protėvių gyvenimo būdo iki modernaus žmogaus kasdienybės. Paroda veiks iki rugpjūčio 11 d.
Džiaugsmo pieva
Kasmet viena programos dalis yra skiriama mažiesiems leipalingiečiams ir šventės lankytojams. Lig šiol vadinta Kūrybos pieva, šiais metais erdvė prie dvaro prisipildys džiaugsmo. Mažiesiems jo teiks batutai, visa šeima kartu galės leisti burbulus, žaisti etnožaidimus, rinktis kitas pramogas. O kol vaikai smagiai dūks, tėveliai galės pasimėgauti kava ar vėsinančiu gėrimu.
Išskirtinis Jotvingių vakaras
Kitaip nei ankstesniais metais, kai Jotvingių šventę vainikuodavo vienas vakaro pasirodymas, šį kartą organizatoriai pristato dviejų ypatingų atlikėjų muzikines programas, kurias greičiau galima pavadinti muzikiniais pasakojimais.
Išskirtinis šventės svečias – dainų autorius ir atlikėjas Kazimieras Likša. Neįtikėtinas faktas – muzikanto močiutė gimė Leipalingio dvare! Ar atlikėjo sieloje plevena jotvingių dvasia? Protėvių energija, nuoširdumas, jautrumas ir dėkingumas – emocijos, kurias K. Likša dovanos žiūrovams su mylimiausiomis dainomis ir pasidalijimais iš gyvenimo.
„Šis koncertas – vienas tų, kuriam lemta įvykti. Būtent Leipalingio dvare gimė mano močiutė ir čia praleido pirmuosius savo gyvenimo metus. Dabar, po šitiek laiko, jos anūkas būtent toje vietoje galės atlikti savo muziką“, – atvirauja atlikėjas ir žada, kad kiekvienas dalyvausiantis pasijus esąs būryje draugų.
Po šio pasirodymo narsiųjų jotvingių palikuonių ir visų viešinčiųjų pietų Lietuvoje širdis virpins Ieva Narkutė su grupe. Atlikėjos dainose – daug jausmo, kurį ji talentingai perduoda žiūrovams. Įtaigaus balso dainininkė ne tik dainuoja ir muzikuoja, bet ir kalbasi su žiūrovais. Pasirodyme bus ir teatro, ir komedijos elementų, ir, be abejo, rimtų bei subtilių įžvalgų bei pastebėjimų. Ištikimi gerbėjai pripažįsta, kad jos muzikoje atranda labai jiems artimas būsenas, jos kūriniai padeda įprasminti laimingus ir išgyventi ne pačius lengviausius gyvenimo etapus.
Oninių kermošius
Leipalingis nuo XIX a. garsėjo savo kermošiais, į kuriuos suvažiuodavo ūkininkai iš visų apylinkių. Prieš kelerius metus kermošius atgimė, sulaukęs didelio pasisekimo tiek tarp vietos ūkininkų ir amatininkų, tiek tarp gyventojų. Sekmadienį, minint Šv. Onos atlaidus, dalyvius linksmins bei pirkimo nuotaiką kels svečiai iš Seirijų – Seirijų kapelos.
„Kviečiame vietinius ir besisvečiuojančius mūsų krašte atsiverti Leipalingio dvaro svetingumui. Skirkime dieną bendrystei su menu, vienas kitu ir savimi – šiųmetė programa to verta“, – įsitikinę šventės organizatoriai.
