„Melos“ kolektyvas jau ne vienerius metus atlieka aktualiąją šiuolaikinę vokalinę muziką, drąsiai imasi techninių iššūkių, taip tobulėdamas ir suteikdamas galimybę kompozitoriams su pasitikėjimu kurti netikėčiausių eksperimentų kupiną muziką.
Nuo pat susikūrimo kolektyvas ypač glaudžiai bendradarbiauja su kompozitoriumi R. Mažuliu, kurio kūriniai dominuoja „Melos“ repertuare. Pasak „Melos“ muzikos vadovės Karolinos Ramonės, ansamblį žavi kompozitoriaus meistriškas kanono panaudojimas ir gebėjimas panardinti klausytoją į meditatyvią būseną.
Tarptautinį pripažinimą pelnęs violončelininkas A. Lukoszevieze gerai žinomas ir užsienyje, ir Lietuvoje. Jis taip pat jau ne kartą dirbo su šiuo kompozitoriumi.
R. Mažulio teigimu, šįkart jį suintrigavo galimybė parašyti 30 min. kūrinį šiems skirtingiems ir anksčiau kartu nemuzikavusiems menininkams.
„Tikras džiaugsmas rašyti atlikėjams, kurie techniškai pajėgūs realizuoti specifinius sumanymus, grindžiamus mikrotonų ir politempų struktūromis, susikoncentruoti ties ilgą laiką kartojamais segmentais ir fiziškai ištverti nesibaigiančius pakartojimus.
Dar svarbiau, kad jie – kompozitoriaus bendraminčiai, ne tik suprantantys ir palaikantys mano idėjas, bet ir padedantys ieškoti naujų realizavimo būdų“, – teigė R. Mažulis.
Kūrinio pavadinimo „Eskhatos“ reikšmė graikų kalboje – „kraštinis“, „labiausiai nutolęs“, „radikalus“. Jo autorių įkvėpė T. S. Ellioto poema „Bevaisė žemė“ ir jos koncepcija, kurią, kurią kompozitorius prisiminė, paveiktas visuomenę sukrėtusių įvykių, pandemijos ir karo Ukrainoje.
„Eskhatos“ kompozitorius panaudojo citatas iš įvairių laikotarpių literatūros – nuo Šv. Augustino iki sanskrito. „Melos“ balsais kuria tiksliai apskaičiuotą, tankų muzikinį audinį, kurių garso aukštis grindžiamas ypač mažais mikrotonais, o politempai, pasak K. Ramonės, tarsi išbalansuoja klausytojo ritminį pojūtį, laiko ir erdvės suvokimą.
„Ruošdami šį kūrinį, ieškojome lygios, aštrios balso spalvos, leidžiančios atskleisti neįprastus, kompozitoriaus pasirinktus senovės graikų tetrachordus pagal Archytas sistemą, kurių ketvirtatoniai, aštuntatoniai ir dar mažesni intervalai galėtų suskambėti ryškiai“, – aiškino K. Ramonė.
Violončelės partija tarsi oponuoja vokalui. A. Lukoszevieze teigimu, kūrinys pasižymi R. Mažulio muzikai būdingu stabilumu ir logika grįstomis monumentaliomis struktūromis, bet jame atsiranda ir naujas, anksčiau jo muzikoje negirdėtas elementas – improvizacija.
Violončelė prasiskverbia pro tankų mikrotoninį vokalo kraštovaizdį improvizacijomis, ir triukšmo efektais. Ji logiškų harmoninių struktūrų apsuptyje – tarsi Don Kichotas, keliantis lanką prieš milžiniškus vaizduotės vėjo malūnus.
„Eskhatos“ premjera įvyko praėjusių metų vasarą Kintų muzikos festivalyje, o rudenį kūrinys buvo pristatytas Vilniuje, festivalyje „Jauna muzika“, Menų spaustuvės Juodojoje salėje. Šių metų pavasarį, parėmus asociacijai LATGA, „Eskhatos“ įrašytas MAMA studijoje (garso režisierius Arūnas Zujus).
Albumo viršelį sukūrė A. Lukoszevieze. Albumas vakar pasirodė ir visose muzikos pasiklausymo platformose, jį įsigyti galima https://melos.bandcamp.com/.
