Genialiojo klasiko vaikaitį buvo sukrėtusi žinia, kad paties Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pradėtą ir beveik 60 metų puoselėtą Druskininkų tradiciją burti fortepijono muzikos mėgėjus M. K. Čiurlionio namų–muziejaus kiemelyje Lietuvos kultūros taryba pasmerkė myriop, neskyrusi finansavimo. Ekspertai aukščiausiais balais įvertino šio projekto „idėjos aktualumą ir pagrįstumą“, bet suabejojo „veiklų rezultatais ir svarba kultūros ir meno srities raidai“, prastai įvertino jo viešinimo pastangas.
„Ciklas vis gerėja, skirtingų kartų, jaunimo įtraukimas, kitos veiklos platėja ir stiprėja, kiekviename koncerte pilnas sodas klausytojų, regis, suteikia vis daugiau prasmės ir kokybės šiam ciklui, o balai staiga krenta žemyn. Ir niekaip negaliu suprasti, kokia kultūros politikos gairė nurodo, kad unikalią, nepakartojamą, paties Čiurlionio sukurtą muzikavimo tradiciją, nuosekliai puoselėtą daugiau negu pusę amžiaus, reikia nužudyti likus vos 2 metams iki kompozitoriaus 150-ųjų metinių?“ – stebėjosi R. Zubovas.
Iš nevilties jis net pasišovė ieškoti ciklo perėmėjo, mat gal kažkam asmeniškai neįtinkąs.
Magiška koncertų aura
Muzikavimo Čiurlionių name Duskininkuose tradicijai – maždaug 120 metų. M. K. Čiurlionis, vasaroms grįždavęs namo iš Varšuvos, vakarais sėsdavo prie pianino, o už atviro lango sode jo grojimo klausydavosi susirinkę šeimynykščiai, draugai ir kaimynai.
Apie šiuos vakarus savo prisiminimuose taip rašo jauniausioji kompozitoriaus sesuo Jadvyga Čiurlionytė: „Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą... Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu“.
M. K. Čiurlionio sukurta tradicija buvo atgaivinta ir pradėta tęsti 1965 metais, praėjus vos porai metų nuo memorialinių namų Druskininkuose įkūrimo. Ciklą pamėgo ir pianistai, ir publika. Kai po 40-osios vasaros Nacionalinė filharmonija panoro jį nutraukti, tradicija buvo išsaugota tik grojančiųjų pasiaukojimo dėka: pianistai Druskininkuose grodavo beveik nemokamai. Vėliau situacija pagerėjo.
Ciklą perėmęs ir jau 18 metų globojantis pianistas R. Zubovas išbandė įvairius koncertų formatus, siekdamas pritraukti kuo daugiau atlikėjų ir praplėsti klausytojų auditoriją. Tačiau jis įsitikino, kad originalus fortepijono muzikos koncerto formatas, kai grojama pro pravirą langą klausytojams sode, pasiteisino labiausiai.
„Taip muzika tampa pagrindiniu koncerto veikėju, įsipina į gamtos garsus – paukščių čiulbėjimą, vėjo dvelksmą, užpildo autentišką sodo erdvę, priartina klausytojus prie čiurlioniškosios tradicijos. Šimtametė laiko siena, mus skirianti nuo Čiurlionio laikų, tarsi išnyksta ir atsiranda magiškas ryšys su anuo laiku, senąja Čiurlionio dvasia“, – tvirtino ciklo rengėjas.
Tradicijas gelbės fondas
Ekspertų verdiktas unikaliam Druskininkų fortepijono vasaros festivaliui sulaukė skambaus atgarsio visuomenėje, o R. Zubovas – didelio kultūros bendruomenės palaikymo, cikle koncertuojantys pianistai siūlėsi groti nemokamai.
Įkvėptas tokios reakcijos, Rokas įsteigė Labdaros ir paramos fondą „Žvaigždžių Sonata“, kuris gali išgelbėti Druskininkų fortepijono muzikos festivalį ir, anot pianisto, „tapti žmonių valios balsu sprendžiant visus Čiurlionio klausimus“.
Norintys paremti M. K. Čiurlionio kūrybos puoselėjimui ir sklaidai skirtas iniciatyvas kviečiami pervesti aukas į banko sąskaitą: LT567300010179336916.
Muzikuoja visos kartos
Šiemetė „58-oji Fortepijoninės muzikos vasara M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose“ prasidėjo birželio 3-ąją gabiausių Lietuvos muzikos gimnazijų auklėtinių pasirodymais, nes būtent jie ateityje skleis Čiurlionio kūrybos šviesą kitoms kartoms. Jaunimas ne tik grojo, bet ir keliavo po M. K. Čiurlionio vietas Druskininkuose, susipažino su menininką įkvėpusia aplinka.
Šį mėnesį ciklą tęsia visas būrys iškilių Lietuvos pianistų: Niujorke reziduojantis Gabrielius Alekna (liepos 12 d.), Vokietijoje gyvenantys Gintaras Januševičius (rugpjūčio 5 d.) ir Guoda Gedvilaitė (rugpjūčio 23 d.), Londone gyvenantis Rimantas Vingras (rugpjūčio 12 d.), jaunesnės kartos talentai Rokas Valuntonis (liepos 26d.), Neringa Valuntonytė (rugpjūčio 2 d.), Motiejus Bazaras (rugpjūčio 16 d.) ir Gabrielė Sutkutė (rugpjūčio 19 d.).
Naujas programas M. K. Čiurlionio namų-muziejaus kiemelyje vasarą dar pristatys ilgamečiai šio ciklo dalyviai LMTA profesoriai Birutė Vainiūnaitė (liepos 19 d.), Aleksandra Žvirblytė (rugpjūčio 9 d.), LMTA docentas Daumantas Kirilauskas (birželio 28 d.), pianistas Andrius Vasiliauskas (liepos 29 d.), Sonatos ir Roko Zubovų duetas (rugpjūčio 26 d.).
Artėjant kompozitoriaus 150-osioms gimimo metinėms, ciklo vakaruose vis dažniau koncertuoja ir
užsienio atlikėjai. Įkvėpti M. K. Čiurlionio namų-muziejaus magiškos auros, jie ne tik pateikia įdomių kompozitoriaus kūrybos įžvalgų, bet ir įtraukia jo kūrinius į savo koncertų programas kitose pasaulio šalyse.
Liepos 15 dieną pianistas iš JAV Nicholas Phillipsas savo programoje Druskininkuose derins M. K. Čiurlionio ir jo amžininko Ch. T. Griffeso kūrinius, priešpastatydamas juos Niujorke gyvenančios lietuvių kompozitorės Ž. Martinaitytės ir jos bendraamžės amerikiečių kompozitorės S. K. Snider kūriniams. Liepos 22-ąją Kanadoje gyvenantis argentiniečių kilmės pianistas Alexanderis Panizza pristatys programą „Sielos trilypumas“, kurioje persipins M. K. Čiurlionio, kanadiečių ir argentiniečių kompozitorių opusai.
„Užsieniečiai, pirmą kartą susitikę su Čiurlionio kūryba, iš karto pamato jos unikalumą, jėgą, didybę ir svarbą visai žmonijai, noriai tampa jo žinios nešėjais pasauliui. Lietuvos žmonės ir ypač kūrėjai aiškia suvokia, kad mūsų lietuviškoji kultūra ir tapatybė be Čiurlionio indėlio būtų nepamatuojamai menkesnė.
Tačiau dar nė viena Lietuvos vyriausybė nėra suvokusi, koks nepaprastai svarbus yra Čiurlionio vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį pasaulyje ir kiek daug jis duoda (ar galėtų duoti) Lietuvoje siekiant tos miražinės „gerovės valstybės“, – apgailestavo R. Zubovas.
