Apie ją ir apie legendinį festivalį „Bliuzo naktys“ kalbėjomės su jo prodiuseriu bei muzikantu Algirdu Barniškiu – Blėka.
– Kas jūsų gyvenime yra bliuzas?
– Kaip ir rokenrolas, man tai – gyvenimo būdas! Bliuzas yra muzikos pradžių pradžia, jis lydi mane jau daugybę metų.
– Kuo ypatingas šis festivalis „Bliuzo naktys“?
– Visų pirma savo dvasia. Tai pirmasis lietuviškas festivalis po atviru dangumi, startavęs kaip Varnių bliuzas, vėliau gavęs „Bliuzo naktų“ vardą ir gyvuojantis jau 29-erius metus. Čia kasmet susirenka draugai, laisvi žmonės – tai tarsi lietuviška Vudstoko versija su daug geros gyvos muzikos, daugybe kūrybingų žmonių.
– Kasmet festivalyje pasirodo užsienio bliuzo žvaigždės, o kokia yra lietuviška bliuzo scena?
– Lietuviška bliuzo scena yra labai maža, ir „Bliuzo naktys“ kinta, nes keičiasi archajiškas, tiksliai atliekamas bliuzas, žmonių skonis. Todėl ir festivalyje atsiranda įvairesnės, artimos bliuzui muzikos, kuri nėra bliuzas.
– Ką reikėtų žinoti žmogui, pirmą kartą vykstančiam į „Bliuzo naktis“?
– Reikia žinoti, kad ten niekada nebūsi vienas, net jei į festivalį atvyksi vienas: jei atvažiuosi be kojinių – gausi kojines, jei neturėsi, ką valgyti, tikrai būsi pamaitintas, o visų svarbiausia – būsi pamaitintas ir geros muzikos garsais. Čia išgirsi visko, nuo bliuzo iki psichodelinės muzikos ar net repo improvizacijų!
– Kasmet festivalyje nutinka įvairiausių istorijų. Kokios labiausiai įsiminė?
– Šuns, vardu Bliuzas! Jį radome prie festivalio kasos prieš daugybę metų, apie tai paskelbėme nuo scenos, bet šeimininkai neatsirado. Tada festivalio metu ieškojome jam naujų šeimininkų, bet neatsirado ir norinčių po festivalio grįžti namo su šunimi, tad priglaudėme jį patys ir pavadinome Bliuzu.
Festivalyje pasitaiko labai įvairių istorijų – nuo neatkeliavusių užsienio muzikantų instrumentų iki netikėtai užklupusių audrų. Kiekvienais metais ruošiamės išgyventi lietuviškos vasaros išdaigas, bet yra pasitaikę ir grėsmingų vėtrų bei uraganų, po kurių virto medžiai, ir likdavo tik džiaugtis, kad jų šakos suguldavo tarp palapinių, o ne ant jų.
– Kas yra bliuziasriubė?
– Tai „Bliuzo naktyse“ atsiradęs naujadaras, beje, jau įtrauktas į lietuvių kalbos žodyną! Sužinoti, kas tai yra, galima, tik atvykus į festivalį. Kasmet festivalio šeštadienį virti ypatingą žuvienę, kuri vadinama bliuziasriube, yra neatsiejama nuo festivalio tradicija.
Manau, ir namuose pasigaminus žuvienės, po apsilankymo bliuzuose, ji įgis bliuzo aromato!
– Šį festivalį rengiate jau daugybę metų. Kas jus skatina tai daryti?
– Kartą paragavęs – negali sustoti! Tą veikiausiai patiria ir kitų festivalių rengėjai. Ir tikrai ne dėl finansų, o turbūt dėl savotiško gyvenimo būdo, kasmet užplūstančių emocijų festivalio metu, dėl muzikos ir dėl žmonių.
– Išvardykite tris priežastis kodėl šiemet, liepos pirmąjį savaitgalį, reikia būti „Bliuzo naktyse“?
– Tai puiki proga pabėgti iš miesto šurmulio, prisijungti prie bliuzo išpažinėjų bendruomenės ir išgirsti daug muzikos! Šiemet atvežame bliuzo iš Australijos, iš Filadelfijos, – tokių muzikantų Lietuvoje dažnai nepamatysi!
– Festivalio šūkis byloja – „Nepamiršk palapinės ir piniginės“, o ko dar reikėtų nepamiršti vykstančiam į festivalį?
– Nepamiršti geros nuotaikos ir draugų, o pamiršti palinkėčiau visus socialinius tinklus ir pasinerti į festivalį „čia ir dabar“, šokant prie scenų, bendraujant su ką tik sutiktais naujais geriausiais draugais ir besimėgaujant nuostabia vasariška gamta.
Liepos 7–8 dienomis, festivalyje „Bliuzo naktys“ muzikuos žvaigždė iš Australijos Lachy Doley, bliuzo karalienė iš Filadelfijos Juwana Jenkins, legendinės latvių grupės „Latvian Blues Band“ ir „Keksi“, Lietuvos grupės „Garbanotas“, „Baltasis Kiras“, „Kamanių Šilelis“, Arina ir „Veto Bank“, Aleksandras Belkinas ir „The Road Band“, Lukas Pilkauskas, „Freestarz“ bei daugybė kitų atlikėjų. Visos festivalio naujienos: bliuzonaktys.lt
