„Seime ir Vyriausybėje dažnai mėgstama pabrėžti meilę ir dėmesį lietuviškoms vertybėms bei tradicijoms. Visgi gaila, kad dažnai šie žodžiai tik ir lieka žodžiais, o atėjus laikui, kuomet reikia imtis veiksmų, yra einama priešinga kryptimi“, – rašoma parlamentaro pareiškime.
Pasak jo, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – nuo Lietuvos neatsiejama asmenybė, palikusi gilų pėdsaką lietuviško meno ir muzikos istorijoje, o viena jo kūrybos sklaidą palaikančių tradicijų – muzikos festivalis „Fortepijoninės muzikos vasara“ Druskininkuose įsikūrusiame M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje. Kiekvieną vasarą nuo Joninių iki vasaros pabaigos trečiadieniais ir šeštadieniais skamba fortepijono garsai.
Parlamentaras primena, kad tai dar prieš 120 metų M. K. Čiurlioniui gimusi unikali muzikavimo tradicija – sėdint sode po obelimis klausytis fortepijono muzikos, sklindančios pro atvertą svetainės langą. Kadaise šeimynykščiai ir kaimynai taip klausydavosi M. K. Čiurlionio improvizacijų, o dabar, kai M. K. Čiurlionio jau nebėra, žymiausi Lietuvos pianistai, M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatai tęsia ir puoselėja šią unikalią tradiciją.
„Visgi panašu, kad šiai unikaliai tradicijai gali ateiti galas. Šiemet Kultūros taryba pirmą kartą istorijoje festivaliui neskyrė nė euro. Motyvų, kaip visada, pateikiama nėra. Tai jau antrasis kartas, kai dabartinės sudėties Kultūros taryba tiesiog naikina lietuviškuosius tradicinius festivalius. Dar 2021 m. kilo skandalas, kai Kultūros taryba finansavimo neskyrė ir kitam žymiam festivaliui „Skamba, skamba kankliai“, kurio programos meno vadovė ir veidas buvo a. a. Zita Kelmickaitė. Kiek dar ilgai Kultūros taryba naikins lietuviškąsias tradicijas?“, – piktinosi Seimo narys.
Jam pasirodė ironiška, kad finansavimas M. K. Čiurlionio muzikos festivaliui „Fortepijoninės muzikos vasara“ neskirtas praktiškai M. K. Čiurlionio metinių išvakarėse – 2025 m. minėsime 150-ąsias menininko gimimo metines.
„Kultūros taryba masiškai stabdo finansavimą Lietuvos folkloriniam ir tradiciniam muzikos pasauliui. Kas toliau? Kur link judame? Būtina šią destrukcinę politiką užbaigti tuojau pat. Šiuo pranešimu viešai kreipiuosi į Kultūros tarybą, prašydamas ir net reikalaudamas pateikti išsamius motyvus ir argumentus, kodėl buvo atmesta paraiška finansavimui gauti. Kultūros taryba, kaip visuomet, pateikia tik ekspertų vertinimo balus, tačiau ekspertų motyvai bei pačių ekspertų sąrašas laikomi po devyniais užraktais. Iš viešai prieinamos informacijos galiu pasakyti, kad labai stebina, kaip 120 metų gyvuojanti „Fortepijoninės muzikos vasara“ festivalio tradicija paraiškos vertinimo skiltyje „Svarba kultūros ir meno srities raidai“ gali būti verta tik kiek per 50 proc. galimo balo. Tradicija, kuri ir suformavo Lietuvos kultūros raidą, anot ekspertų, yra pati visiškai neverta kultūros istorijos raidos“, – savo pareiškime rašo R.Šarknickas
Kaip nurodė festivalio rengėjas ir M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas, – festivalis šiuo metu yra ant katastrofos ribos. Todėl seimo narys reikalauja Kultūros tarybos viešai paaiškinti situaciją, kodėl tiek metų teiktas finansavimas buvo netikėtai nutrauktas, ir kas pasikeitė, kad šiemet „ekspertams“ pasirodė, jog festivalis nebevertas finansavimo.
