Iškilus jonaviškis kūrė eilėraščius, išaukštino poemoje ir gimtąjį Sklėriškį, įamžino trijų lietuvių raštijos pradininkų atminimą sonetų romanuose „Abraomas Kulvietis“, „Martynas Mažvydas“ ir „Stanislovas Rapolionis“, paskelbė publicistikos ir 1970–1994 m. jam rašytų Eugenijaus Matuzevičiaus laiškų leidinį „Mielas Bičiuli ir Broli...“, interviu su Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos nariais rinkinį „Mano tėviškė – Rojaus kampelis“, publicistikos knygą „Jonaviečiai“, sudarė kaimo rašytojų kūrybos almanachų, buvo daugelio knygų sudarytojas, redaktorius, bendraautoris. Jam vadovaujant „Dobilo leidykla“ išleido apie 300 knygų.
Poetas E. Matuzevičius yra pasakęs: „Man ypač patinka K. Fedaravičiaus atkaklumas, jo šventas tikėjimas kultūra, literatūra, jo mokėjimas aistringai dirbti, gyventi gražia, tauria viltimi. Ir puiku, kad K. Fedaravičius nemoka, negali būti abejingas. Jis visada dirba, aistringai ir tauriai tikėdamas savo darbo, savo svajonės, vilties prasme.“
K. Fedaravičiaus buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, dirbo Pasvalio laikraščio „Darbas“ redakcijoje, mokytojavo Kiemėnuose, Krinčine, buvo Pasvalio krašto muziejaus bičiulis.
Atsisveikinimas su K. Fedaravičiumi – laidojimo namuose „Amžina ramybė“ (Kaštonų g. 1, Jonava), laidotuvės – birželio 20 d., 12 val.
