Šiųmetė Vakarų krašto dainų šventė skirta įsimintinai istorinei datai – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės šimtmečiui. Į rengėjų raginimą atvykti į pajūrį jauriai reagavo 320 meninių ansamblių, atstovavusių visiems Lietuvos etnografiniams regionams.
Klaipėdos kraštas nuo seno garsėja dainų šventėmis. Pirmosios. XX amžiaus pradžioje filosofo ir rašytojo Vydūno, kitų lietuvių giedotojų draugijų iniciatyva vykusios ant legendomis ir padavimais apgaubto Rambyno kalno, sutraukdavo šimtus šiapus ir anapus Nemuno gyvenusių lietuvininkų.
Prieš šimtą metų, po sėkmingos karinės ir diplomatinės operacijos suvienijus etniškai giminingą Didžiąją ir Mažąją Lietuvą, lietuviškų dainų švenčių tradicijas tęsė kiti kultūros puoselėtojai šviesuoliai Adomas Brakas, Klaipėdos konservatorijos įkūrėjas, kompozitorius Stasys Šimkus.
„Dainų šventės – tautą telkiantis veiksnys. Tai kvietimas santarvei, vienybei, siekiui kurti, taurinti, gražinti, aukotis, prasmingam gyventi, dirbti ne dėl asmeninės gerovės, o Lietuvos labui“, – kalbėjo Lietuvos Vakarų krašto dainų šventės meno vadovas ir direktorius Algirdas Šumskas.
Lietuvos pajūryje kas antri metai rengiamoje dainų šventėje dalyvavo suaugusiųjų, vaikų ir jaunimo chorai, pučiamųjų orkestrai, įvairaus amžiaus tautinių šokių kolektyvai, instrumentinės liaudies muzikos orkestrai bei ansambliai.
Klaipėdos universiteto mokomajame burlaivyje „Brabander“ renginio organizatoriai ir dirigentai apdovanoti šventės regalijomis. Šventės dalyvių eiseną, kuri driekėsi nuo Atgimimo aikštės iki Vasaros estrados, sveikino Herkaus Marko gatvę aplipęs klaipėdiečiai, miesto svečiai.
Po šventinio koncerto Vasaros estradoje dalyviai ir žiūrovai dėkojo dirigentams, ansamblių chorvedžiams, šventės rengėjams, nenorėjo skirstytis – įsilieję į Tautos vakaronės šurmulį suko ratelius, dainavo.
Skambi šventė pajūryje – tarsi preliudija kitai, kuri 2024 metų vasarą vyks sostinėje ir bus skirta dar vienai reikšmingai istorinei datai – Lietuvos dainų švenčių šimtmečiui.
