Pasak „ARS VIA“ vadovo Algirdo Petraičio, iš vaizduojamosios dailės kūrinių, kaip ir tikėtasi, didžiausio dėmesio sulaukė lietuvių tapybos klasiko Petro Kalpoko (1880–1945) paveikslas „Pilka diena“. Jo kaina pakilo nuo 22 tūkst. iki 36 tūkst. eurų.
Traukė klasikų ir šiuolaikinės drobės
P. Kalpokas yra vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių dailininkų, dalyvavęs visose pirmosiose lietuvių dailės parodose. Dėstė Kauno meno mokykloje, dažniausiai kūrė peizažus ir portretus.
Paveikslą „Pilka diena“ jis nutapė 1926 m., sugrįžęs į Lietuvą po dviejų Vakarų Europoje praleistų dešimtmečių. Ekspresyviai nutapyto peizažo motyvas primena jaunystėje į atmintį įstrigusius tėviškės vaizdus su eglių juostomis, atskiriančiomis žemę ir dangų, ir virš jų iškilusius vėtros plaikstomus beržus. Tai vienas romantiškiausių dailininko peizažų.
Pirkėjų dėmesį patraukė ir Helenos Gedrus-Eydziatowicz Rembielinskos (1842–1917) tapytas grafienės Sofijos Kosakovskienės portretas. Iš kilmingos lenkų giminės kilusi dailininkė savo darbus eksponuodavo geriausiose Drezdeno, Londono ir Romos galerijose, o taip pat buvo viena pirmųjų moterų lygybės gynėjų.
Identifikuoti drobėje vaizduojamos moters tapatybę padėjo 1902 m. Vaitkuškio dvare daryta fotografija, kurioje užfiksuota, kaip dailininkė dvaro salone tapo Sofijos Kosakovskienės portretą. Nuotrauka ir pats portretas puikiai atspindi XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvos dvarų tradicijas. Aukcione šis paveiklas parduotas už 7,5 tūkst. eurų.
Aukciono dalyvių susidomėjimo sulaukė ir Mstislavo Dobužinskio, Vytauto Kasiulio, Vytauto Kazimiero Jonyno, Šarūno Saukos, Arvydo Šaltenio, Kęstučio Grigaliūno paveikslai.
Įnirtinga kova vyko dėl XIX a. plieno raižinių iš Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumo“. Noriai buvo perkami praeities Vilniuje gyvenusių, studijavusių ar kūrusių dailininkų – Adomo Mendziblockio, Edvardo Kučinskio, Jurgio Hopeno, Mykolo Riaubos darbai.
Sudomino Evangelijos skaitiniai
Senųjų knygų aukcione gerbėjus labiausiai sudomino spaudos draudimo laikotarpiu Vilniaus švietimo apygardos 1865 m. išleisti Evangelijos skaitiniai graždanka. Leidinio kaina išaugo dvigubai – nuo 800 iki 1600 eurų.
Į naujus namus iškeliavo ir 1856 m. išleista Teodoro Narbuto istorinių tyrinėjimų knyga: jos kaina pakilo nuo 300 iki 700 eurų.
Istorinės grafikos ir kartografijos skyriuje parduota 18 lotų iš pasiūlytų 25. Populiariausiu tapo Tomo Makovskio 1686 m. vario raižinys „Vilniaus panorama“. Šio kūrinio kaina nuo 440 eurų pakilo iki 2600 eurų.
Populiarūs autografai
Iš 27 aukcione pasiūlytų dokumentų bei rankraščių parduota 19, daugiausia – žymių praeities lietuvių autografų. Jono Basanavičiaus, Kazio Pakšto, Vydūno, Balio Sruogos, Mykolo Krupavičiaus autografai tikrai papuoš kolekcininkų rinkinius.
Naujus šeimininkus rado ir numeruotas vokas, siųstas iš JAV į Kauną lėktuvu „Lituanica“, kuriuo 1933 m. liepą Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlantą. Šis vokas buvo parduotas už 750 eurų.
Senosios fotografijos skyrius buvo įdomus Lietuvos fotografijos pradininkų bei tarpukario autorių darbais. Už 1600 eurų parduota Benedikto Henriko Tiškevičiaus (1852–1935) nuotrauka „Pjovėjos valgo. Viala“. Grafas B. H. Tiškevičius laikomas meninės fotografijos pradininku Lietuvoje.
Žymus fotografijos istorikas Michelis Poivertas jo pavardę mini tarp svarbiausių Prancūzijos piktorializmo fotomenininkų. Populiarios buvo ir Jono Čechavičiaus, Mirono Butkovskio, Jano Brunono Bulhako nuotraukos.
Įvairenybių skyriuje dėmesio sulaukė meno rinkoje retai pasirodantys Vilniaus auksakalių sidabro dirbiniai. Vienas tokių – Leizerio Šeinkerio 1874 m. gamybos sidabrinis samtis parduotas už 420 eurų.
Susidomėjimo sulaukė ir XIX a. pabaigos Vilniaus teisėtos medžioklės draugijos sargo žetonas Nr. 24. Tokie ženklai buvo suteikiami pareigūnams, stebėjusiems, ar Vilniaus ir jo apylinkių medžiotojai laikosi nustatytos tvarkos.
Visi aukcione siūlyti porceliano dirbiniai buvo parduoti. Vienas įdomesnių lotų – brolių Kornilovų porceliano fabrike Sankt Peterburge pagaminta lėkštė.
Kitas ARS VIA meno ir kolekcinių vertybių aukcionas numatomas šių metų rudenį.
