A. Korsun savo naujam kūriniui, sukurtam sostinės jubiliejaus proga, pasirinko Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Žirmūnuose koplyčią-kolumbariumą. Šiai unikalios akustikos erdvei kompozitorė parašė kūrinį penkioms violončelėms „Spettri“, verčiant iš italų kalbos – „Dvasios“.
Pasaulinę premjerą birželio 3–4 dienomis pristatys gana naujas, bet publikos jau pamėgtas kolektyvas – violončelistų ansamblis „Cello Club“. Prieš išgirsdami kūrinius, klausytojai ekskursijose susipažins su Tuskulėnų memorialiniu kompleksu.
Įvairiapusę Vilniaus istoriją menanti vieta
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas jungia kelias visiškai skirtingas epochas – didingą praeitį ir įvykdytų nusikaltimų pėdsakus. Ši teritorija priklausė XVI a. įkurtam ir karališkąjį statusą turėjusiam Tuskulėnų dvarui. Iki XIX a. vidurio nepaprastai puošnūs klasicizmo stiliaus dvaro rūmai klestėjo kaip vienas iš Vilniaus kultūros židinių.
Tačiau vėliau šiai vietai mestas istorijos šešėlis: 1944–1947 metais teritorijoje buvo slapta užkasami NKGB vidaus kalėjime Vilniuje kankinti ir nužudyti asmenys. Per minėtą laikotarpį buvo nužudyti 767 įvairių tautybių žmonės – lietuviai, lenkai, vokiečiai, ukrainiečiai, žydai ir kiti.
Tuskulėnų dvaro teritorijoje atlikus archeologinius kapaviečių ir antropologinius rastų palaikų tyrimus , buvo parengtas jų amžinojo poilsio vietos – koplyčios-kolumbariumo – projektas. Autoriai pasirinko pilkapio formos statinį, kuriame 2004 metais į kriptas atgulė dalies Tuskulėnuose atkastų žmonių palaikai. Koplyčia-kolumbariumas simbolizuoja aukų atminimo ir pagerbimo įamžinimą. Tai rimties ir susikaupimo erdvė.
Projektą rengė architektai Vytautas Edmundas Čekanauskas ir Algirdas Umbrasas, architektė restauratorė Lina Masliukienė, skulptorius Gediminas Karalius, tapytojas Gitenis Umbrasas. Techninį projektą parengė bei jo įgyvendinimą prižiūrėjo architektai Marius Šaliamoras ir Jūras Balkevičius.
2009 m. erdvę papuošė G. Umbraso iš aukso ir spalvoto stiklo gabaliukų sulipdyta skliautinė mozaika „Trejybė“. Ji vaizduoja sakalo, pelėdos ir gulbės sparnus bei simbolizuoja likimą, laimę ir laisvę. Pilkapio viršūnę užbaigia karūna, kurią sukūrė G. Karalius.
A. Korsun: „Šis kūrinys – dar viena „garso būtis“
A. Korsun gimė 1986-aisiais Donetske, Ukrainoje. Kompoziciją ji studijavo Kyjive ir Miunchene, šiuo metu gyvena Vokietijoje. Annos kūryboje susijungia muzika, instaliacijos, performansai bei garso menas. Pagrindinis dėmesys jos muzikoje tenka instrumentų akustinių savybių, žmogaus balso ir įvairių garsą skleidžiančių objektų tyrinėjimams.
Kompozitorė scenoje taip pat pasirodo kaip vokalistė ir pianistė. Ji vadovauja įvairiems muzikiniams projektams bei dėsto kompoziciją Amsterdamo konservatorijoje. Tarp kitų svarbių apdovanojimų A. Korsun yra pelniusi „Gaudeamus“ prizą, Vokietijos federalinės vyriausybės įsteigtą Rome (Villa Massimo) apdovanojimą, Berlyno meno prizą.
Anot A. Korsun, kai kuria, ji mąsto garsų ir jų tarpusavio santykio bei muzikos laiko kategorijomis: „Savo muzika nepasakoju istorijos. Kuriu individualų muzikos pasaulį, kurį suprasti nebūtinas įžodinimas ar įvaizdinimas.“
Kompozitorė Tuskulėnų koplyčios-kolumbariumo erdvę pasirinko dėl specifinės įstabios akustikos, kuri tarytum subtiliai atskleidžia šios vietos istoriją ir sakralumą bei sujungia dabarties žmonių ir jau palikusiųjų pasaulius.
„Kurdama kūrinį „Spettri“ didžiausią dėmesį skyriau akustikai ir garsų išsiskleidimui koplyčios-kolumbariumo erdvėje. Kaip ir visa mano muzika, šis kūrinys dar viena „garso būtis“, kurią kartu su manimi savaip kviečiu patirti ir muzikantus, ir klausytojus“, – apie pasaulinėje premjeroje suskambėsiantį kūrinį pasakojo A. Korsun.
Su kompozitore klausytojai galės susitikti ir susipažinti su jos muzikos filosofija, užduoti klausimų birželio 3-iąją.
Koncerte – karo Ukrainoje atgarsiai
Birželio 4 d. 18 val. Vilniaus rotušėje vyksiančiame portretiniame koncerte klausytojai išgirs platesnę A. Korsun kūrybos panoramą. „LENsemble Vilnius“ atliks beveik valandos trukmės 2022 m. sukurtą kompoziciją „In the Cage“ (liet. „Narve“). Kūrinys puikiai atskleidžia visą kompozitorės kūrybinės raiškos paletę ir leis geriau pažinti šią kūrėją.
Metalinėje struktūroje „patalpintas“ styginių kvartetas – autorės emocinis atsakas į praeitų metų pradžioje prasidėjusius Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje.
„Tai buvo pirmas kūrinys, kurį pradėjau kurti Rusijai įsiveržus į mano gimtąją šalį. Buvo labai sunku imtis kūrybos. Kompozicijoje „In the Cage“ nesiekiau pavaizduoti konkrečios temos ar istorijos, tačiau, bet tuometiniai įvykiai neabejotinai turėjo įtakos kūrybos procesui. Dalis jausmų ir emocijų, mane tada apėmusių, atsispindi ir šioje kompozicijoje“, – pasakojo A. Korsun.
Bilietus platina Kakava.lt, naujienas apie ciklą „Muzika Vilniui“ rasite www.muzikavilniui.lt. Projektas yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis. Šventės iniciatorius – Vilniaus miesto savivaldybė, programos kuratorius – Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Programos įgyvendinimą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Daugiau apie jubiliejui skirtą programą skaitykite www.700vilnius.lt.
