Vasaros koncertų cikle Arkikatedroje – vargonininkų sveikinimai Vilniui

Trumpi, maždaug 25 minučių trukmės, vidudienio rečitaliai vyksta daugelyje Vakarų Europos didmiesčių, yra labai populiarūs tarp vietos gyventojų ir turistų, taip pat itin laukiami pačių vargonininkų. Ciklas „Vox organi Cathedralis“ Vilniaus arkikatedroje organizuojamas nuo 2017 m. kaip galimybė pietų pertraukos metu pasigėrėti centrinės Vilniaus šventovės architektūra, pasimėgauti puikia jos akustika ir ketvirtų pagal dydį Lietuvoje vargonų tembrinėmis galimybėmis, pasiklausyti Arkikatedros dvasininkų pamąstymų ar psalmių eilučių, kuriančių ryšį tarp sakralios erdvės ir netrukus skambėsiančios muzikos.

Ciklo „Vox organi Cathedralis“ koncertai kasmet būna teminiai, išryškinantys svarbiausius kultūros įvykius ar istorines asmenybes. Kruopščiai parinktomis koncertinėmis programomis vargonininkai minėjo Valstybės atkūrimo šimtmetį, Vilniaus arkikatedros vargonų 50-metį, Arkikatedros atšventinimo 30-metį, „Katalikų bažnyčios kronikos“ leidybos 50-metį. 2023-ųjų metų vasaros koncertai dedikuojami Vilniaus ir Gedimino laiškų 700 metų sukakčiai.

Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas ateities kartoms paliko dovaną – šešis išlikusius laiškus, 1323 m. vienas po kito parašytus Romos popiežiui, Šiaurės Vokietijos Hanzos sąjungos miestams, pranciškonų ir dominikonų vienuolynams, Talino žemės valdovui ir Rygos miesto tarybai. Jais kunigaikštis kvietė įvairių profesijų bei luomų atstovus atvykti į Vilnių, žadėdamas tinkamas sąlygas gyventi ir dirbti.

Taip ilgainiui Vilnius įsitvirtino kaip multietninis ir multikultūrinis Europos miestas, stiprus prekybos, mokslo, meno centras, kuriame sugyveno įvairių tautų ir religinių konfesijų žmonės, o naujai statomose Vilniaus bažnyčiose italų, lenkų, čekų, olandų, vokiečių meistrai kūrė įspūdingus vargonus (deja, dauguma jų neišliko istorijos verpetuose).

Kultūrų susiliejimo pavyzdžiu galima laikyti ir Vilniaus arkikatedros vargonų istoriją: iš šaltinių žinoma, jog pirmuosius vargonus Katedroje 1504 m. pastatė lenkų kilmės meistras Janas Tychota, o vėliau vargonininkais čia dirbo žymūs italų muzikai. XVIII–XIX a. Vilniuje susiformavo vokiečių kilmės vargonų meistrų branduolys.

Šiandieniniai Arkikatedros vargonai liudija epochų sintezę: 1859-aisiais pastatyti Vilniaus meistro Mikalojaus Jantzono, XX a. pr. perstatyti Kuršo kilmės meistro Juozapo Radavičiaus ir lenko Wacławo Biernackio, dabartinį pavidalą vargonai įgavo 1969 m., kai už išlikusio istorinio vargonų fasado vokiečių firma „Alexander Schuke Potsdam Orgelbau“ sumontavo naują instrumentą.

Vilniaus vardo paminėjimo 700 metų jubiliejaus proga vargonininkai leisis į kelionę laiku per septynis vargonų muzikos šimtmečius – nuo XIV iki XXI a. Programose – europietiškos vargonų kultūros raida per Gedimino laiškų prizmę: skambės LDK laikų muzika, grigališkojo choralo ir biblinių siužetų inspiruotos kompozicijos, vokiškųjų Hanzos sąjungos miestų Liubeko, Hamburgo, Magdeburgo, taip pat Rygos ir Talino kompozitorių kūriniai vargonams; bus atliktas ir lygiai prieš 50 metų (Vilniaus 650 metų jubiliejaus proga) sukurtas Vytauto Barkausko koncertas vargonams „Gloria urbi“ (Šlovė miestui).

Vasaros koncertuose vargonuos Tomas Bakučionis, Agnė Caldara, Diana Encienė, Laura Gedgaudaitė-Domarkienė, Indrė Gerikaitė, Evelina Grinevič-Trenkamp, Jurgita Kazakevičiūtė, Vilimas Norkūnas, Gražina Petrauskaitė, Mona Roždestvenskytė, Eglė Rudokaitė, Dovilė Savickaitė ir Balys Vaitkus.

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

PROGRAMA

Birželio 1 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje