I. Fedele „Varnelio variacijas“ fortepijonui ir elektronikai Kazio Varnelio namuose-muziejuje net tris kartus atliko pianistė Indrė Baikštytė ir elektroninės muzikos mokslininkas Alvise Vidolinas, o Rotušėje „LENsemble Vilnius“, diriguojamas vadovo kompozitoriaus Vykinto Baltako, pristatė klausytojams įvairiu laikotarpiu sukurtų I. Fedele kūrinių koncertą. Šeštadienį įvyko ir susitikimas su muzikos autoriumi.
Įkvėpė lietuvio optinis menas
Šis projektas – Vilniaus jubiliejui skirtos programos dalis. Kazio Varnelio namus-muziejų naujo kūrinio ilgalaikiam gyvavimui žymus italų kompozitorius buvo pats išsirinkęs dar pavasarį. I. Fedele buvo matęs pasaulio muziejuose eksponuojamą Varnelio optinį meną.
Jis sužavėjo kūrėją savitu raiškiu minimalizmu, kurį muzikas norėjo perteikti garsų kalba. „Juk muzika – taip pat kalba, galinti perteikti mintį, diskutuoti, komentuoti...“ – pristatydamas naują darbą kalbėjo menininkas.
Prieš koncertą klausytojai buvo kviečiami apžiūrėti muziejaus erdvę, susipažinti su konstruktyvizmo, minimalizmo ir optinės dailės atstovo K. Varnelio kūryba. Tai – didelės abstrakčios geometrinės kompozicijos, potapybinės abstrakcijos, lietuvių tautinius raštus atliepiantys darbai. Daugelis į koncertą ėjusiųjų nebuvo jų matę, kaip ir kito K. Varnelio palikimo – turtingos bibliotekos, baldų kolekcijų.
Buvo atverta ir dailininko studija: įspūdingoje palėpės dirbtuvėje jis kūrė klausydamasis klasikinės muzikos. Dabar namuose įrengtoje patrauklioje kamerinėje salėje suskambo jo darbų įkvėpta žymaus italų kompozitoriaus, buvusio Venecijos bienalės muzikos programos kuratoriaus I. Fedele muzika.
Garsiakalbių paunksmėje
Į tris koncertus Varnelio namuose rinkosi labai įvairi publika, net su nedidukais vaikais. Šimto vietų salikėje kabinetinis fortepijonas rymojo apsuptas klausytojų. Juos supo šeši žemyn savo kūnus nukreipę dideli garsiakalbiai.
Muzikologė Rasa Murauskaitė-Juškienė gražia kalba lietuviškai ir angliškai pristatė autorių bei išvertė jo pasakojimą. I. Fedele priminė, kad muzika turi sąsajų su matematika – gal todėl kompozitorius sekė savo tėvo matematiko pėdomis ir pradėjo kurti sudėtingą muziką?
Bet tai – kūrybos technologijų sritis. Garso menas visada susijęs su žaismu, spalva, nuolatiniu judėjimu. Tereikia tai išgirsti. Naujame I. Fedele kūrinyje, skirtame šiam muziejui, klausytojai girdės juodai baltų ornamentų kaitą, salės drobių raibuliavimą.
Pianistės įtaigos galia
Skambant „Varnelio variacijoms“, prožektorius apšvietė tik du atlikėjus. Sudėtingai fortepijonui parašyta muzika, reikalaujanti pianistės meistrystės, ypatingo pirštų miklumo ir gero meninio skonio, tarsi atkartojo minimalistinius K. Varnelio piešinius. Meistriškai valdoma elektronika neužgožė fortepijono stygų skleidžiamo graso – ji keitė spalvas, suteikė garsui virpėjimo, rūko tėkmės, negirdėtų kontrastų, energijos.
Garsiakalbiai atlikėjams talkino taip meistriškai, kad garso skalė ne tik nešokiravo klausytojų, bet leido tarsi paskęsti garsų paveiksluose. Kaip sakė kompozitorius, „gyvosios elektronikos užduotis – pabrėžti visus dailininko K. Varnelio kūryboje slypinčius mikroniuansus, šešėlius.“
„LENsemble Vilnius“ narė pianistė I. Baikštytė klausytojams neįprastam ir sunkiam muzikos tekstui rado logiškos raiškos raktą – ji tarsi hipnotizavo publiką garsu išreikštais klausimais, abejonėmis ir tiesiog pasakojimu.
Kūrinys bus įrašytas ir liks nuolat skambėti Kazio Varnelio muziejaus erdvėje greta jo kūrybos.
Rotušėje – muzikinis portretas
„LENsemble Vilnius“ koncerte Rotušėje pasirodė pianistė Jonė Punytė-Svigarienė, Rusnė Mataitytė (smuikas), Arnas Kmieliauskas (violončelė), Giedrius Gelgotas (fleita), Andrius Žiūra (klarnetas), Colinas Crandalas (mušamieji), A. Vidolinas (elektronika), Monta Martinsone (sopranas). I. Fedele kūrinių programą parengė ir dirigavo V. Baltakas.
Skambėjo 2005, 2008 ir 2019 metais sukurti instrumentiniai kūriniai, Giuliano Corti poemos apie mitologinę nimfą įgarsinimas 1999 m. kūrinyje „Maja“. Pasirodo, ir Lietuvoje atsiranda ne tik gebančių skaityti ir atlikti šiuolaikines partitūras instrumentininkų, bet ir vokalistų, gebančių padainuoti sudėtingą partitūrą, gerai intonuoti painių sąskambių labirinte.
Dirigentas V. Baltakas raiškiai įprasmino muzikos tėkmę. Publika sekė sudėtingus instrumentinių ansamblių suokalbius, pagal tikslią partitūrą įsijungiančios elektronikos balso ir akustinio garso susiliejimus ir transformacijas. Vėl girdėjome logišką muzikos mintį, nenutrūkstamą garsinių įvykių seką, besirutuliojančius spalvinius audinius. Raišku ir įtaigu. Sudėtingiausios ritminės pynės skambėjo organiškai, neišbarstydamos ansamblio, suteikdamos muzikai nerimastingumo arba žaismės.
Po koncerto atlikėjai guodėsi daug plušėję prie sudėtingų partijų. Tačiau klausytojai to nejuto – viskas buvo nukreipta tikslingai, logiškai muzikinės minties sekai. Skambesiui savaip pravertė net nepalanki Rotušės salės akustika.
Pagarbiai parengtoje koncerto programėlėje (deja, tokios klausytojai nerado K. Varnelio namų koncerte: neužfiksuota liko pasaulinė premjera) buvo galima susipažinti su girdimos muzikos technologijos ypatumais.
Marga klausytojų auditorija ilgai dėkojo kompozitoriui ir atlikėjams. Gaila, kad svarbiausių Europos kompozitorių portretais ir gyvai atliekama jų muzika nesidomi šiuolaikinę muziką mėgstantys vertinti muzikologai, kompozitoriai.
Iki liepos 6-osios laukia dar keturi susitikimai su kompozitoriais, kuriančiais dedikacijas Vilniaus jubiliejui.
