Renginys skirtas iškiliam choreografui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakulteto Šokių katedros kūrėjui ir ilgamečiui vadovui Juozui Gudavičiui (1926 -2008) – nemirtingo sceninio šokio „Klumpakojis“, tapusio daugelio liaudies ansamblių vizitine kortele, autoriui.
Scenoje kaukšėjo klumpės
Šeštą kartą surengtame „Klumpakojo“ konkurse tautinių šokių pynes audė 25 ansambliai iš Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Jurbarko, Gargždų, Nemenčinės, Tauragės. Publika grožėjosi Vilniaus universiteto dainų ir šokių, Kauno technologijos universiteto „Nemuno“ ansamblių, atsivežusių būrį liaudies instrumentų muzikantų ir dainininkų, programomis.
Žvejų rūmuose žiūrovai išvydo ne tik žinomus tautinius šokius, bet ir naujausias LTMA Šokio katedros absolventų sukurtas šokių kompozicijas. Šis konkursas, kaip ir ankstesnieji, sulaukė nemenko dalyvių aktyvumo. Dėl laureatų vardų, LTMA ir viešosios įstaigos „Edukateka“ prizų jie varžėsi jaunimo tautinių šokių ansamblių, studentų ir vyresniųjų šokėjų grupėse.
Konkurso „Klumpakojis 2023“ pabaigtuves vainikavo Vilniaus jaunimo tautinių šokių ansamblio „Sietuva“ (choreografas Edmundas Žička) pristatytas šokio spektaklis „Cosmo“.
„Tokių konkursų tikslas – skatinti tautinių šokių sklaidą, kūrybiškumą, šiuolaikišką sceninės choreografijos plėtotę, ugdyti ansamblių sceninę kultūrą, kelti jų meninį lygį, dalytis patirtimi. Net visuotinės globalizacijos laikais tautos dvasią atspindintys šokiai negrimsta į nebūtį – juos mielai šoka vis naujos kartos ne tik Lietuvoje“, – prisimindamas per Klaipėdą nubangavusius du „Europiados“ folkloro festivalius pažymėjo LMTA Šokio katedros vedėjas profesorius Vidmantas Mačiulskis.
Pagerbė kūrėjo atminimą
„Klumpakojo“ konkursai neatsitiktinai rengiami pajūryje – Mažojoje Lietuvoje šiapus ir anapus Nemuno tautinių šokių tradicijos puoselėjamos nuo seniausių laikų. Klaipėdiečiai prisimena šaunųjį ansamblį „Disvitį“, tebegyvuoja liaudies šokių kolektyvai „Žilvinas“ ir „Vėtra“.
Savitą mažlietuvių etnokultūros paveldą rekonstruoja ir perteikia Klaipėdos universiteto studentų tautinio meno ansamblio „Vytinė“, Žvejų rūmų tautinių šokių sambūrio „Vėlunga“ vadovai ir šokėjai“.
Konkurso dalyviai pagerbė vieno garsiausių Lietuvos choreografų, LMTA Klaipėdos fakulteto Šokio katedros įkūrėjo ir ilgamečio jos vedėjo, profesoriaus J.Gudavičiaus atminimą. Prieš 75 metus jo sukurtas sceninis šokis „Klumpakojis“ neišnyksta iš ansamblių repertuarų, šlovingai keliauja per Lietuvos ir pasaulio scenas, garsindamas lietuvių tautinio šokio meną.
J.Gudavičius šokėjo pradėjo karjerą iškart po Antrojo pasaulinio karo, įsiliejęs į Lietuvos valstybinį liaudies dainų ir šokių ansamblį. Baigęs choreografijos studijas Maskvoje jis įgijo baletmeisterio-režisieriaus kvalifikaciją, toliau darbavosi reprezentaciniame dainų ir šokių ansamblyje, dvejus metus vadovavo Kauno muzikinio teatro baleto grupei.
Vilniaus pedagoginiame institute įsteigus Choreografijos katedrą J.Gudavičius buvo pakviestas jai vadovauti, tęsė veiklą, kai ši katedra perkelta į uostamiestyje įkurtus Lietuvos konservatorijos fakultetus (dabartinio Klaipėdos universiteto pirmtakas). Derindamas pedagogo pareigas ir choreografiją J.Gudavičius įvairioms scenoms, šventėms sukūrė apie 40 šokių.
Choreografijos maestro
Profesoriaus autorystei priklauso garsūs tautiniai šokiai „Klumpakojis“, „Rezginėlė“, „Priegalvėlis“, „Viliotinis“, „Blezdingėlė“ – lietuvių tautinės choreografijos aukso fondas. Nemažai J.Gudavičiaus sukurtų sceninių šokių, kompozicijų reikalauja aukštesnės nei tradicinis liaudies šokis atlikimo technikos, jis kurdavo choreografiją ir baletui, estradai.
Šviesaus atminimo kompozitorius Konradas Kaveckas, jau būdamas garbaus amžiaus, J.Gudavičių titulavo lietuvių liaudies šokių karaliumi: „Jeigu jo nuveiktus darbus lyginsime su artoju, tai visos suartos vagos – tiesios, gilios, meistriškos. Jeigu su šienpjovio, tai barai – platūs ir gausūs, kruopščiai apdoroti, o jeigu su ąžuolu, tai jo šakos – vešlios, plačiai išsikerojusios į visas šalis“.
J.Gudavičius buvo net aštuonių Baltijos šalių studentų dainų ir šokių švenčių „Gaudeamus“, trijų Lietuvos moksleivių dainų švenčių scenarijų autorius, vyriausiasis baletmeisteris ir meno vadovas. Jo veikla įvertinta valstybės premijomis, ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, kitais apdovanojimais.
Be „Klumpakojo“ liūdėtume
Pats J.Gudavičius liaudies šokį apibūdindavo kaip grožio išraišką, neįprastą dvasinę būseną, lydinčią žmogų nuo vaikystės iki pat senatvės: „Tai ir bendrystės forma, estetiniai jausmai, vidinė vertybė, išryškėjanti per profesiją arba pomėgį, šventė, kuria šokėjai džiaugsmingai pasidalija su žiūrovais. Be šokio būtume vieniši ir tušti. Tai sudėtinė žmogiškosios kultūros dalis“.
Amžininkų teigimu, profesorius J.Gudavičiaus ne tik per šventes, bet ir kitomis progomis mokiniams, kolegoms dažnai reikšdavo viltį nesulaukti tokių laikų, kai Lietuvoje nebeliks tautinių šokių mėgėjų ir profesionalų sambūrių, dainų švenčių, sielojosi, kad taip yra nutikę daugelyje kitų civilizacijos paliestų kraštų.
„Net jeigu ir nešokote „Kepurinės“, Bitute, pilkoji“ ar „Klumpakojo“, negalite būti abejingi liaudies menui, šokiai ir dainos Lietuvą kaip gražiausią ryškiaspalvę gėlę pristato pasauliui“, – kalbėjo šis nacionalinės choreografijos patriarchas.
