„Svarbu pažymėti, kad vienu iš architektūrinio ir meninio projekto atspirties tašku tapo inovatyvios edukacijos praktikos, įgyvendintos kartu su dešimčia Vilniaus mokyklų. Pasitelkę suomišką fenomenais grįsto ugdymo metodiką bei sekdami paviljono kuratorių ir „Kūrybingumo mokyklos“ lektorių idėjomis daugiau nei 1100 moksleivių kartu su mokytojais tyrinėjo mišką kaip reiškinį, kuris leidžia kelti aktualius klausimus, atveria sąryšius tarp įvairių disciplinų, ugdo visapusišką požiūrį į pasaulį bei leidžia įgyvendinti kūrybines idėjas,“ – pažymi „Edu Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė.
Miško tema leido naujoje šviesoje interpretuoti atmintį ar psichinės būklę, pojūčių veikimą, apmąstyti įvairius istorinius laikotarpius, geriau suprasti ekologinius klausimus, šiltnamio efektą, kurti triukšmo žemėlapius, suvokti alternatyvius mitybos šaltinius, taip pat nagrinėti įvairių ekosistemų ar atskirų rūšių – gyvačių, skruzdėlių, kerpių – paraleles su žmonių pasauliu.
Vienas iš įgyvendintų projektų – Simono Konarskio gimnazijos moksleivių darbas „Eglutė“ – pateko tarp projektą reprezentuojančių vizualinių sprendimų. Ieškodami miško artimiausioje aplinkoje vienuoliktokai pradėjo sekti jo gyvenimą prekybos centrų reklaminiuose bukletuose. Lankstinukų detektyvas leido kelti ir analizuoti kritinius klausimus – kiek reikia iškirsti miško, kad būtų atspausdintas kasdienis reklamos tiražas? Kur jis keliauja po to? Kokia lankstinukų cheminė sudėtis? Koks ekologinis šio proceso poveikis? Tyrimas įgavo ir socialinį antropologinį atspalvį – gyvuose pokalbiuose su pirkėjais ieškota atsakymų, kam ir kokias tikslais jie naudoja reklamines skrajutes bei leidinius.
„Vaikų miško paviljonas“ sukonstruotas kaip žaidimų peizažas, sujungiantis atradimus ir darbus, sukurtus greta Lietuvos bei Suomijos miškuose vykusių užsiėmimų su vaikais. Lietuvai atstovaujantis paviljonas yra ir architektūrinis objektas, ir konceptuali struktūra, įgalinanti įvairius diskusijų, sąveikų bei žaidimo formatus.
Paviljonas pagamintas iš Kuršių nerijoje augusių medžių medienos, kelerius metus kauptos Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos archyve vykdant projektą „Neringos miško architektūra“. „Vaikų miško paviljonas“ sumanytas kaip edukacinė priemonė, galinti „šakotis“ ir jungtis su kitais erdviniais bei teminiais elementais, ir kviečia jaunimą, pedagogus bei smalsius suaugusiuosius žaisti ir mokytis apie mišką kaip apie architektūrinę bei infrastruktūrinę erdvę.
Vaikų miško paviljonas
„Vaikų miško paviljonas“ sukurtas kaip žaidimų peizažas, skirtas atkreipti dėmesį į savitą vaikų būdą stebėti, daryti išvadas, apibūdinti mišką, jį paaiškinti ir reikalauti agentiškumo jį formuojant. Projekte sujungiami atradimai ir darbai, sukurti greta Vilniaus ir Kuršių nerijos apylinkių miškuose, taip pat Paljakanvaros (Suomija) sengirėje vykusių užsiėmimų su vaikais. Lydimi architektų, aplinkosaugos edukatorių, aktyvistų, menininkų ir miškininkų, vaikai buvo supažindinti su mąstymu apie mišką kaip apie derybomis formuojamą erdvę, kurioje nė vienas veikėjas neturi pagrindinio vaidmens.
Tiesiai priešais įėjimą į Arsenalą įkurto paviljono instaliacija yra ir architektūrinis objektas, ir konceptuali struktūra, suformuota įsiterpti į tipinio venecijietiško gyvenamajo namo interjerą ir įgalinanti skirtingus diskusijų, sąveikų bei žaidimo formatus. Paviljonas pagamintas ir sukonstruotas iš Kuršių nerijoje augančių medžių medienos, kelerius metus kauptos, datuotos ir žymėtos Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijoje (NMK) esančiame archyve kaip projekto „Neringos miško architektūra“ dalis. Papildyti filmų instaliacijomis, darbo stalais ir žaidimų struktūromis, architektūriniai paviljono elementai sudaro parodos aplinką, skirtą refleksijai ir mokymuisi. Projekte atskleidžiama, kaip dalyvavę vaikai mokėsi apie senuosius miškus, pirmykščius pelkių kraštovaizdžius ir ilgus geologinio formavimosi procesus.
Lauke vykusių užsiėmimų metu vaikai tyrinėjo mišką įvairiais masteliais ir juslėmis, stebėjo kerpių augimo dėsningumus, per papildytąją realybę gilinosi į cheminės taršos molekules ir klausėsi senosios medienos bei gyvų medžių reverberacijas skleidžiančių styginių instrumentų garsų. Parodoje pristatoma iš šimtamečių kalnapušių šakų pagaminta abėcėlė, išdidintų šešėlių erdvė ir kompiuteriu sugeneruotų sporų bei gleivūnų formos. Paviljono lankytojai bus kviečiami žaisti ir mokytis apie miškus kaip apie architektūros ir infrastruktūros erdves – gamtinių sistemų aplinkas, valdomas, eksploatuojamas ir reguliuojamas žmogaus, technologijų, pramonės šakų, institucijų bei agentūrų, – bet sykiu ir nykstančios biologinės įvairovės erdvę.
„Vaikų miško paviljonas“ sumanytas kaip edukacinė priemonė, galinti „šakotis“ ir jungtis su kitais erdviniais bei teminiais elementais. Bienalei pasibaigus instaliacija bus grąžinta atgal į Kuršių nerijos mišką, kur veiks kaip aplinkosaugos edukacijos erdvė. Paviljonas organizuojamas pagal 2020 m. inicijuotą projektą „Neringos miško architektūra“, siekiant apmąstyti kultūrinių praktikų ir institucijų tarpininkavimą formuojant aplinkosaugos santykius, ir įgyvendinamas lietuviškojoje Kuršių nerijos teritorijoje įsikūrusioje Nidos meno kolonijoje. „Neringos miško architektūra“ – tai tęstinė programa, burianti vis didesnę įvairių sričių atstovų ir bendradarbiaujančių institucijų bendruomenę, siekiančią perskaityti šios vietovės kultūrinį kraštovaizdį kaip atvejo studiją regiono miškų kontekste, žvelgiant iš skirtingų perspektyvų ir telkiantis įvairias praktikas.
