Šioje vienabokštėje vėlyvojo baroko sostinės bažnyčioje (Savičiaus g. 15) iškilus vokiečių kompozitorius ir teatro novatorius Heineris Goebbelsas kartu su vaizdo ir šviesų menininku René Liebertu įrengė specialiai šiai erdvei sukurtą instaliaciją „The Comforter“. Šią savaitę vyksta jos pasaulinė premjera: šiandien instaliaciją galima apžiūrėti 16–22 val., rytoj – 12–22 val., sekmadienį – 12–20 val. Tačiau bažnyčioje ji liks neribotam laikui.
„The Comforter“ įrengta nenaudojamoje šoninėje Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios patalpėlėje, kurios paskirtis per visą sudėtingą bažnyčios istoriją kito, kol galiausiai ji virto mašinų dirbtuvėmis. Čia vieno seanso metu telpa iki penkių žiūrovų.
Instaliacija juos pasitinka prietemoje ir iš karto prikausto žvilgsnį vaizdo projekcija su dirižablio ganoma avių banda. Tai realaus sceninio veikalo fragmentas – šitaip H. Goebbelsas sumanė režisuoti olandų kompozitoriaus filosofinio kūrinio „De Materie“ (liet. Materija) ketvirtąją dalį. Gyvos avys dalyvavo spektakliuose Vokietijoje ir JAV.
Prieš instaliacijos premjerą Vilniuje menininkas patikino, kad avys nėra nei religinis, nei politinis simbolis – kūrėjus viso labo domino šimto avių bandos elgesys tikroje scenoje reaguojant į dirižablį.
Instaliacija apgaubia meditatyvia aura. Ją kuria ne tik ganyklą mėnesienoje primenantis vaizdelis, bet ir ataidinčios iš amžių glūdumos lietuvių liaudies dainos, skudučių, dūdmaišio muzika.
H. Goebbelsas savo kūrinyje panaudojo vienus pirmųjų lietuvių folkloro įrašus, užfiksuotus vaško voleliuose Eduardo Volterio 1908–1909 metais. Šiandien jie saugomi Berlyno fonogramų archyve. Kompozitorius jau seniai yra juos aptikęs, o gavęs kvietimą įgarsinti savo pasirinktą Vilniaus erdvę, sugrįžo prie istorinių įrašų tyrinėjimo.
„Aš mėgstu keliauti laiku ir muzikoje, ir vizualiajame mene, ir savo gyvenime“, – teigė prieš „The Comforter“ premjerą kompozitorius.
Istaliacijai jis įrašė ir vargonų kompoziciją iš XVI ir XVIII a. parašytų J. P. Sweelincko bei J. S. Bacho kūrinių, preparavo ir nufilmavo kelis egzotiškus styginius instrumentus.
Pasaulinę premjerą Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje lydi ir kiti renginiai, skirti H. Goebbelsui. Šiandien, 18 val., Vilniaus rotušėje įvyks H. Goebbelso muzikos kūrinių koncertas. Pasak autoriaus, jame išgirsime jau skambėjusių Vilniuje jo orkestrinių kūrinių aranžuočių mažesnėms instrumentų sudėtims. Jis žada nustebinti nebūdingu akademinėms aranžuotėms garsynu.
Programą atliks kompozitoriaus V. Baltako vadovaujami Lietuvos ansamblių tinklo „LENsemble Vilnius“ muzikantai bei perspektyviausi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai. Po koncerto, 19.30 val., Goethe‘s institutas kviečia į H. Goebbelso knygos „Nebuvimo estetika“, išverstos į lietuvių kalba, pristatymo vakarą Vilniaus rotušėje.
Pasak „Muzikos Vilniui“ sumanytojo V. Baltako, ryšys su vietos erdvėmis ir kūrėjais – vienas svarbiausių šio projekto aspektų.
„Mes neapsiribojame tuo, kad atvežame kažką parodyti iš užsienio. Visų kompozitorių kūriniai po premjerų liks mieste – nuskaičius QR kodą, bus galima jų klausytis su ausinėmis erdvėse, kurioms jie yra sukurti. Dėl to įrašinėjame pasaulines premjeras“, – pasakojo kompozitorius.
Jo vadovaujami muzikantai užsimoję surengti visų septynių ciklo kompozitorių vizitams platesnes jų muzikos kūrinių programas ir pristatyti jas Vilniaus rotušėje.
„Nuo pat šių programų sudarymo bendraujame su kompozitoriais, atvykę jie dalyvauja repeticijose, dirba su studentais. Tai neįkainojama patirtis, bet, žinoma, ir didelis iššūkis, nes šie kūrėjai yra pratę prie aukščiausio lygio atlikėjų ir geriausių interpretacijų. Turime atitikti jų standartus“, – neslėpė „LENsemble Vilnius“ vadovas.
Monografiniai koncertai taip pat įrašinėjami, jų įrašai pagal galimybes bus leidžiami. „Svajoju, kad šis projektas plėstųsi – Vilniuje galėtų atsirasti visas garsinis parkas su naujų krypčių darbais ir lietuvių kūriniais“, – dalijosi lūkesčiais V. Baltakas.
