Kaip ir kiti festivalio „Muzika erdvėje“ pristatomame renginių cikle „Muzika Vilniui“ dalyvaujantys kompozitoriai, Heineris Goebbelsas buvo atvykęs į sostinę ir savo kūriniui išsirinko Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią.
Šioje erdvėje, bendradarbiaudamas su ilgamečiu kūrybiniu partneriu vaizdo ir šviesų menininku René Liebertu, jis sukūrė įvietintą instaliaciją „The Comforter“. Ji sujungia garsą, vaizdo projekcijas, šviesų dizainą ir objektus.
Instaliacijoje – epochų dialogas
Pasaulinio garso menininkas savo kūrinyje panaudojo ir lietuvių folkloro įrašus, darytus dar XX a. pradžioje vaškiniu voleliu. Instaliacijoje, kaip teigia pats autorius, susiduria „skirtingi laikinumai“ amžių tėkmėje.
„Čia sutelpa viskas: bažnyčios architektūros estetika ir jos religinė paskirtis, per amžius vykusių karų ar ugnies destrukcijos ženklai, laikini atstatymai ir perstatymai bei erdvės išniekinimas, ją pavertus sandėliu. Tai iš tiesų iškalbinga vieta“, – apie pasirinktą erdvę ir instaliaciją pasakojo Heineris Goebbelsas.
Pasak festivalio „Muzika erdvėje“ vadovo kompozitoriaus Mato Drukteinio, H. Goebbelso instaliacija – vienas brangiausių ir sudėtingiausių ciklo „Muzika Vilniui“ kūrinių.
„Neapsakomai įdomu dirbti su tokio ryškumo menininku. Mūsų komanda stengėsi, kad būtų įgyvendinti visi jo sumanymai. Įdomu, kad būdamas bažnyčios erdvėje prarandi nuovoką – nebežinai, ar klausaisi muzikos, ar stebi šviesų ir objektų spektaklį. Esi bažnyčioje, tačiau kartu – keliauji per potyrius, kontekstus, laiką, atsidurdamas giliai savyje“, – dalijosi įspūdžiais M. Drukteinis.
Instaliacijos atidarymo dieną, gegužės 10-ąją, 19:30 val. organizatoriai kviečia į visiems atvirą ir nemokamą susitikimą su H. Goebbelsu. Susitikimas vyks Ramintojos bažnyčioje, jo metu kompozitorius ne tik plačiau papasakos apie sukurtą instaliaciją, bet ir pasidalins savo požiūriu į muzikos ir teatro kūrybą.
Prikelta naujam gyvenimui
Įkvėpimo šaltiniu kūriniui „The Comforter“ tapo nepaprastą istoriją menanti Ramintojos bažnyčia.
Mūrinė bažnyčia, kurią matome šiandien Savičiaus gatvėje, buvo pastatyta 1768 metais. Ji pakrikštyta Augustinų Švč. Mergelės Marijos Ramintojos vardu. Bažnyčią supa iki 1831 m. veikusio vienuolyno pastatai, kuriuose buvo ir seminarija, mokykla bei gana didelė biblioteka.
Ši bažnyčia – paskutinysis vėlyvojo Baroko statinys Vilniuje su aukščiausiu mieste iškilusiu ir nebūdingu stiliui – tik vienu – bažnyčios bokštu. Joje buvo net 12 altorių, iš kurių šiandien nebelikę nė vieno.
Bažnyčia per gyvavimo laikotarpį patyrė nemažai perturbacijų. XX amžius jai buvo ypač negailestingas: bažnyčią nuniokojo gaisras, o 1962 m. pastatas buvo paverstas sandėliu ir netrukus jo erdvė brutaliai performuota – įrengtos perdangos, padalijusios bažnyčią į tris aukštus, atsirado laiptinės ir liftas.
Tikintiesiems bažnyčia buvo gražinta po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. 2017 metais ji perduota Vidaus reikalų ministerijai. 2018 m. birželio 8 d. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas atšventino Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčią, ir Ramintoja vėl atvėrė duris tikintiesiems.
Šiandien čia aktyviai veikia Lietuvos policijos kapeliono kun. Algirdo Toliato suburta bendruomenė, besirūpinanti bažnyčios sutvarkymu, taip pat įsikūręs vienas sėkmingiausių šalyje socialinio verslo pavyzdžių – kavinė „Pirmas blynas“
Nesukūrė nieko, kas nebūtų atlikta
H. Goebbelsas yra vienas ryškiausių dabarties šiuolaikinės muzikos ir teatro kūrėjų, ypač vertinamas už novatoriškumą. Jis yra sukūręs tarptautiniu mastu pripažintų ir atliekamų kūrinių ansambliams ir orkestrams, muzikos teatro pastatymų, teatralizuotų koncertų, radijo pjesių.
H. Goebbleso garso ir vaizdo instaliacijos eksponuojamos „Documenta“, Pompidou centre, Bogotos meno muziejuje ir kitose prestižinėse meno institucijose. Kompozitoriaus kūrinius leidžia viena didžiausių muzikos įrašų leidyklų „ECM Records“.
H. Goebbelsas yra pelnęs prestižinių tarptautinių apdovanojimų, tarp jų – „Prix Italia“, Europos teatro prizą, Tarptautinį Ibseno apdovanojimą, buvo nuominuotas „Grammy“.
Dažniausiai jo kūryba apibūdinama kaip „nestandartinė, neįprasta“. Jo spektakliuose ypatingas vaidmuo tenka šviesų dizainui, jungiamas garsas ir vaizdas, o muzika kartais gimsta iš garsų ir šnaresių, aktorių kalbos scenoje. H. Goebbelso tiek muzikos, tiek sceniniai kūriniai ne kartą buvo atlikti Lietuvoje, todėl menininkas sako esąs dėkingas Vilniui.
„Pajutau, kad galiu kažką grąžinti šiam miestui, kuris jau 20 metų dovanojo savo dėmesį ir publikos meilę mums, kūrėjams ir atlikėjams. Džiaugiuosi galėdamas sugalvoti ir sukurti kažką įdomaus konkrečiai vietai.
Esu gavęs keletą panašių kvietimų kurti muziką Frankfurto miesto jubiliejui, įvairioms Europos kultūros sostinėms – jais labai džiaugdavausi, nes esu iš tų žmonių, kuriems patinka konkretūs užsakymai ir užduotys. Todėl nesu sukūręs nieko, kas nebūtų atlikta.
Pasaulyje jau yra pakankamai muzikos, blogos – taip pat, todėl noriu ieškoti to, kas dar nebūtų pasakyta, arba į ką nebuvo atsakyta, noriu žiūrovams atverti kitokį muzikos suvokimą. Aš ilgai svarstau, nes nepasitikiu savo idėjomis tol, kol atrandu tą „kažką“, dėl ko verta kurti ir nustebinti pirmiausiai save“, – atviravo H. Goebbelsas.
Proga artimiau pažinti menininką
Pasaulinę premjerą Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčiai lydės ir kiti renginiai, skirti pasaulinį pripažinimą pelniusiam menininkui ir jo kūrybai.
Gegužės 12-ąją, 18 val., Vilniaus rotušėje įvyks H. Goebbelso muzikos kūrinių koncertas. Programą atliks „LENsemble Vilnius“ bei perspektyviausi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai.
Po koncerto Vilniaus rotušėje, gegužės 12 d. 19.30 val., Goethe‘ės institutas kviečia į lietuvių kalbą išverstos H. Goebbelso knygos „Nebuvimo estetika“ pristatymo vakarą.
Naujienas ir bilietus į „Muzika Vilniui“ renginius rasite www.muzikavilniui.lt. Projektas yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis. Šventės iniciatorius – Vilniaus miesto savivaldybė, programos kuratorius – Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Programos įgyvendinimą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Daugiau apie jubiliejui skirtą programą skaitykite www.700vilnius.lt.
