Paveldosaugos specialistų duomenimis, vidutiniškai per metus pagrobiamos maždaug penkios skulptūrėles – vagysčių mastai kai kuriuose Lietuvos regionuose nemažėja. Dėl to Lietuvos kultūros paveldas patiria didelę žalą, ir specialistai rekomenduoja vertingas skulptūrėles perkelti į muziejus, o jų vietoje patalpinti kopijas.
Ką tik dingo medinė skulptūra „Švč. M. Marija Sopulingoji“ iš neveikiančiose Rudgalvių kaimo senosiose kapinėse stovinčios koplytėlės Klaipėdos rajone. Tai pastebėję Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojai apie įvykį informavo policiją bei Kultūros paveldo departamentą (KPD).
XIX a. pabaigoje sukurta skulptūra „Švč. M. Marija Sopulingoji“ yra registruota Kultūros vertybių registre bei turi didelę kultūrinę vertę. Koplytėlė bei joje buvusi ilgapirščių pagrobta skulptūra 2005 m. buvo pripažinta valstybės saugoma.
KPD prašo visuomenės pagalbos ieškant šios ir kitų dingusių vertybių – jas pastebėjus, pranešti vietos policijos komisariatui ar Kultūros paveldo departamentui centras@kpd.lt
Nors, siekiant identifikuoti dingusias vertybes, KPD 2021 m. visuomenei paskelbė parengtą jų sąrašą, 2022 m. jį atnaujino (su juo susipažinti galima čia), šiuos nusikaltimus padarančių asmenų paieška sudėtinga ir bylos dėl nusikalstamos veikos dažnais atvejais nutraukiamos dėl įkalčių ir kitos tyrimui reikalingos medžiagos trūkumo.
Atsižvelgdami į pastaruoju metu padažnėjusias kilnojamųjų kultūros vertybių vagystes, paveldo apsaugos specialistai, kreipėsi į daugelį savivaldybių, kuriose vagysčių mastai ypač dideli.
Atlikus dingusių vertybių sąrašo statistinę analizę, nustatytos savivaldybes, iš kurių teritorijų dažniausiai grobiamos ar neaiškiomis aplinkybėmis dingsta kilnojamosios kultūros vertybės: Kretingos rajone yra dingę 24 paveldo objektai, Šilalės rajone – 19, Klaipėdos rajone – 22, Plungės rajone – 20, Skuodo rajone – 10, Telšių rajone – 5.
KPD rekomendavo savivaldybių administracijoms apsvarstyti galimybes rengti periodinius kryždirbystės plenerus ar panašaus pobūdžio renginius, kurių metu kryždirbių sukurti kūriniai galėtų būti talpinami į saugomas koplytėles vietoj perkeliamų į muziejus.
Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje 2008 m. įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šiam amatui, tradicijai, jos tęstinumui teikiamas didelis dėmesys.