Pirmą kartą Vokietijoje rodytoje A. Baryso-Baro darbų programoje – net šešiolika 1971–1982 m. sukurtų trumpųjų filmų. Šie filmai, kuriuos pats ne tik režisavo, bet ir montavo bei atliko vaidmenį, buvo įgarsinti to metu žymių Vakarų grupių muzika.
A. Baryso-Baro trumpametražiuose filmuose žaismingai bei kartu jautriai perteikiama unikali ir beprotiška sovietinės epochos dvasia Lietuvoje, daugelio dar atmenama ypatinga Vilniaus miesto ir jo kiemų atmosfera, sovietinės kasdienybės absurdas. Šio kūrėjo filmai yra išskirtiniai kinematografiniai liudijimai, už Baltijos regiono ribų dar labai mažai žinomi.
Filmų retrospektyva surengta tarptautinio Dresdeno trumpųjų filmų festivalio iniciatyva. Tai išskirtinė proga Vokietijos žiūrovus supažindinti su avangardiniu lietuvišku trumpametražiu kinu.
Filmų programos „Tas saldus žodis laisvė“ seanse dalyvavo jos kuratoriai kino kritikas Klausas Löseris ir muzikos prodiuseris Davidas Ellis, Artūro Baryso-Baro sūnus Vytis Barysas, filmų restauratorė Lijana Siuchina, agentūros „Lithuanian Shorts“ vadovė Rimantė Daugėlaitė, kultūros atašė Vokietijoje Rasa Balčikonytė.
A. Baryso-Baro filmų programos pristatymą tarptautiniame Drezdeno trumpųjų filmų festivalyje iš dalies finansavo Lietuvos kino centras ir Saksonijos žemės SED diktatūros įvertinimo fondas.
„Filmfest“ festivalis įkurtas 1989 m. prieš pat politinį lūžį ir šiandien laikomas vienu svarbiausių trumpųjų filmų festivalių. Jis pirmąkart surengtas 1989 m. pavasarį. Neturėdami oficialaus valstybinių institucijų leidimo, festivalio organizatoriai sudarė tarptautinę programą su daugiau nei 30 filmų. Bet prieš pat renginį daugiau nei pusė programos filmų buvo cenzūruoti.
Antrasis festivalis surengtas jau po Berlyno sienos griuvimo 1990 m. Tuomet įsteigta festivalio organizacija, pirmoji tokio pobūdžio asociacija po Rytų Vokietijos žlugimo, iki šiol tebesanti jo rengėja. Šiandien tarptautinis Drezdeno trumpųjų filmų festivalis yra vienas didžiausių trumpametražių filmų festivalių ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje.
