Šių šeštadienių metu S.Kymantaitės-Čiurlionienės namuose lankėsi poetai, rašytojai, literatai, lituanistai, tarp jų buvo ir tokių literatūros žvaigždžių kaip Salomėja Nėris, Jurgis Talmantas, Juozas Tumas-Vaižgantas ir Vincas Mykolaitis-Putinas. Susitikimuose buvo tyrinėjami kalbos klausimai, nagrinėjami vertimai, kuriami žodžiai, kurių tuo metu trūko, todėl tiesiogine to žodžio prasme vyko mūsų kalbos kūrimas.
„Šiandien, per laiko perspektyvą žiūrint, man atrodo, kad tų susirinkimų pasisekimas priklausė nuo pačios jų šeimininkės mokėjimo juos organizuoti ir puoselėti. Tie „šeštadieniai“ buvo tarsi žolynas, išaugęs iš jos širdies – meilės lietuvių kalbai. Žolynas gražiai prižiūrimas ir duodąs apčiuopiamus vaisius...“ (Danutė Čiurlionytė, Sofijos ir Konstantino Čiurlionių dukra apie Čiurlionienės šeštadienius).
Nors nuo „Čiurlionienės šeštadienių“ praėjo daugiau kaip aštuoniasdešimt metų, kalbos kūrimo klausimai išliko labai aktualūs.
„Kaip savo kalbą kuriame šiandien?“ – taip M.K.Čiurlionio namai pavadino diskusiją su žymiais šiandieninės kalbos kūrėjais – rašytoju, poetu Rimvydu Stankevičiumi, aktore, scenos kalbos dėstytoja Nele Savičenko, kalbotyrininku, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesoriumi Jurgiu Pakeriu, žurnaliste, televizijos ir radijo laidų vedėja Liuda Kudinova.
Kiekvienas jų, paklaustas apie meilę lietuvių kalbai ir jos reikšmę, pateikė skirtingus epitetus, sulyginimus ir jausenas, tačiau vienas vardiklis – kalba kaip pagrindas – vyrauja visų pasisakymuose.
Poetui R.Stankevičiui lietuvių kalba – bekraštis vandenynas, kuriame jis gyvena ir iš kurio maitinasi: „Kalba yra protingesnė už bet kurį poetą ir, manau, kiekvienas be išimties leidžiasi kalbos srovės nešamas, svaigsta nuo kalbos sukuriamo pagreičio, mėgaujasi jos štormais ir gėrisi saulėje tviskančiais jos purslais.“
Aktorė N.Savičenko, apibūdindama kalbą, pabrėžė: „Visų pirma – tai mano gimtoji kalba. Pirmieji žodžiai, išmoktos raidės, pažinimas, jausmai, mąstymas, svajonės, kūryba, bendravimas, draugystė, meilė. Visa tai – mano lietuvių kalba.“
Tam pritarė ir kalbotyrininkas J.Pakerys lietuvių kalbą įvardindamas kaip savo medžiagą: „Ir mano galva iš lietuviško medžio, ir iš tos medienos vis ką nors drožiu.“
Kalbos subtilumą ir jos galimybių spektrą taip pat išryškina ir žurnalistė L.Kudinova: „Man patinka jos skambėjimas, unikalumas ir... sudėtingumas. Kiti skundžiasi, kad sunku, o man patinka su ja žaisti ir tekstus rašyti bei redaguoti iki blizgesio, parodant, kad mes galime kalbėti ir rašyti paprastai bei stilingai.“
„O ką jums reiškia lietuvių kalba?“ – klausia M.K.Čiurlionio namai ir kviečia į atvirą diskusiją „Sofijos šeštadienis. Kaip kalbą kuriame šiandien?“, užduoti klausimus apie tai, kas ta lietuvių kalba, kaip ji kuriama šiandien, kaip kinta ir kuo svarbūs kalbos išsaugojimui buvo minėtieji „Čiurlionienės šeštadieniai“. Popietės metus taip pat skambės muzika ir eilės. Poetas R.Stankevičius skaitys savo poeziją, o pianistas Rokas Zubovas skambins M.K.Čiurlionio kūrinius.
Renginio programa
16.00–16.05 val. Įžanga. „Sofijos šeštadieniai“ Kaune. Asmenybės, aplinkybės, svarbus istorinis kontekstas. Pranešimą skaitys M.K.Čiurlionio namų Vilniuje projektų koordinatorė Livija Krivickaitė.
16.05–16.25 val. Rimvydo Stankevičiaus poezijos skaitymai ir Roko Zubovo atliekama M.K.Čiurlionio muzika.
16.25–17.15 val. Atvira dalyvių ir žiūrovų diskusija „Kaip kalbą kuriame šiandien?“. Kuruoja VU Filologijos fakulteto profesorius Jurgis Pakerys.
17.15–17.30 val. Rimvydo Stankevičiaus poezijos skaitymai ir Roko Zubovo atliekama M.K.Čiurlionio muzika.
Diskusijos dalyviai:
VU Filologijos fakulteto profesorius Jurgis Pakerys;
Aktorė, sceninės kalbos dėstytoja Nelė Savičenko;
Rašytojas, poetas Rimvydas Stankevičius;
Televizijos ir radijo laidų vedėja, žurnalistė Liuda Kudinova.
Įėjimas laisvas, be išankstinės registracijos.
