Skelbiama, kad savanorių asociacija „Kultūristai“ vienys iniciatyvius žmones, mylinčius kultūrą, meną bei Kauną ir siekiančius puoselėti savanorystės tradicijas. Jai priklausys įvairūs žmonės – tiek amžiumi, tiek patirtimi, tiek profesija.
Artimiausiuose planuose asociacijos nariai ir toliau aktyviai prisidės prie renginių, kurie kilo iš „Kaunas 2022“ iniciatyvų ir bus tęsiami toliau.
– Tam, kad tęstumėte vykdytą veiklą, greičiausiai nereikėjo įkurti organizacijos. Kokių turite kitų tikslų? – „Laikinoji sostinė“ paklausė naujai įkurtos organizacijos vadovės Jovitos Rudnickaitės.
– Projektas „Kaunas 2022“ subūrė didelį ratą entuziastų, norinčių prisidėti prie renginių įgyvendinimo, pamatyti, kaip kuriami didieji renginiai, būti to dalimi. Besibaigiant kultūros sostinės metams savanorių programos koordinatorės aktyviausius savanorius pakvietė į žygį prie Kauno marių ir uždavė klausimą, o kas toliau?
Projektas jau artėjo prie pabaigos, tad norėjosi sužinoti, kokios yra savanorių mintys. Pradėjus su šia mintimi gyventi ir suvokus, kad viskas – šie metai baigsis ir nebebus progų susitikti, kartu prisidėti ir padėti renginiams įvykti, pasidarė liūdna. Susibūrus panašių interesų ir pomėgių žmonėms nesinorėjo to prarasti. Esame 14-os steigėjų grupė. Nusprendėme, kad norime likti drauge ir plėtoti šią veiklą toliau.
– Kokie žmonės yra jūsų vadovaujamos asociacijos nariai?
– Susibūrusioje komandoje yra labai skirtingų profesijų atstovų, šiuo metu valdyboje yra 11 narių, pačioje asociacijoje – 28 nariai. Ir toliau aktyviai kviečiame jungtis norinčius savanoriauti renginiuose ar kitaip prisidėti prie asociacijos veiklos.
Yra daug žmonių, kuriems įdomu iš arti pamatyti, kaip atsiranda renginiai, galbūt išbandyti save naujoje srityje, pažiūrėti, ar tai galėtų būti veikla, kuria norėtųsi užsiimti profesionaliai, – tam savanorystė yra puikus startas. Įdomu, kad mūsų veikla domisi ne tik Kauno gyventojai, bet ir žmonės iš kitų miestų, netgi valstybių.
– Skelbiate, kad per projektą „Kaunas 2022“ buvo įtraukta net 1500 savanorių. Kuriems renginiams prireikė daugiausia jų darbo, kokių kilo iššūkių?
– Taip, buvo suburta 1500 savanorių, labiausiai jų reikėjo didžiųjų renginių metu, ypač per atidarymo renginį, kai dar dėl COVID-19 pandemijos buvo reguliuojami žmonių srautai ir atstumai. Tam suvaldyti reikėjo pasitelkti daugiau savanorių, nei buvo numatyta pirminiuose planuose. Šiuo metu būtų sunku atsakyti, kiek yra išlikę aktyvių savanorių, bet apie porą šimtų tikrai susidarytų.
Įvairių iššūkių buvo visuose renginiuose, nes visko tikrai negali numatyti iš anksto, tačiau bent jau mano išmokta pagrindinė taisyklė buvo nepanikuoti, jei kažkas keičiasi. Na, neatvyko savanoris ar kažkas nutiko renginio metu, tad reikia improvizuoti ir ieškoti sprendimo čia ir dabar. Šis darbas tikrai yra puikus būdas išmokti susivaldyti stresinėse situacijose, nesutrikti.
– Dažnai susiduriama su klausimu, kur baigiasi savanorystė ir prasideda apmokamas darbas? Ar pasitaiko atvejų, kai savanoriais tiesiog bandoma pasinaudoti kaip nemokama darbo jėga?
– „Kaunas 2022“ įnešė didelį indėlį į organizacijų edukaciją, ką gali ir ko negali atlikti savanoriai. Šio projekto metu organizacijos išmoko savo pamokas, tad su tais, su kuriais dirbame toliau, jau nebereikia aptarinėti šių klausimų. Labai svarbu suprasti, kad savanorio užduotis yra padėti organizacijai, o ne atlikti darbą už ją. Jei tikimasi, kad savanoriai perneš sunkius daiktus, tai ne – neperneš, nes tai turi daryti už tai atsakingi žmonės, juk tai susiję ir su darbo sauga.
Tiesa, kai kuriais atvejais riba labai plona, ar tą užduotį turėtų atlikti organizacijos darbuotojas, ar savanoris, todėl stengiamės iš anksto kalbėtis su organizacijomis, kokius uždavinius turės atlikti savanoris, įvertiname, ar jis galės tai padaryti. Labai svarbu, kad savanoris gautų aiškią ir tikslią užduotį, kuri dar ir būtų prasminga, nes nėra nieko liūdniau, kaip stovėti ir būti renginio „informaciniu stendu“.
– Kokias užduotis savanoriai dažniausiai atlieka renginiuose, kokios nematerialios naudos jie gali už tai tikėtis?
– Paprastai savanorių užduotis yra padėti organizatoriui įsirengti renginio erdvę, padėti nukreipti renginio svečius, suteikti jiems reikiamą informaciją, po renginio – padėti susitvarkyti ir pan. Tai pačios paprasčiausios užduotys. Sakau, kad organizatoriams savanoriai yra tarsi papildomos akys ir rankos, kurios reaguoja, jei kažkas vyksta ne pagal planą, ir gali situacijas išspręsti laiku ir vietoje.
Na, o savanoris už tinkamai atliktas užduotis pirmiausia tikisi pagarbos ir jo darbo įvertinimo. Taip pat jis tikrai norės pamatyti patį renginį iš arti, jame dalyvauti. Jei savanorystė užtrunka visą dieną, aprūpinti savanorius vandeniu ir maistu jau tapo norma. Jei vis dėlto organizatoriai negali to užtikrinti, turime iš anksto informuoti, kad savanoriai turės patys tuo pasirūpinti, arba galvojame, kaip galėtume tai išspręsti. Jei yra poreikis, savanoriai taip pat gali tokiu būdu susirinkti socialinio darbo valandų patvirtinimą.
– Jūsų manymu, kuo naudinga savanorystė, kokias savybes ugdo, ar kiekvienas gali būti savanoriu?
– Savanorystė naudinga tuo, kad pradedi matyti platesnį visuomenės vaizdą ir ugdo atsakomybės jausmą. Jei tikrai įsijauti į savanorystės idėją, tampi atviresnis, labiau įsitraukęs, norintis padėti. Taip kuriasi bendruomenės, kuriose stiprus vienas kito palaikymas, tampa saugiau ir maloniau gyventi. Idealus savanoris – atviras, nuoširdus, sąžiningas, tolerantiškas, atsakingas, besišypsantis, pozityvus.
– Kokių sunkumų dažniausiai kyla savanoriaujant ir kokių sunkumų kyla organizatoriams dėl savanorių?
– Savanoriaujant reikia išmokti priimti neapibrėžtumą ir netikėtumo veiksnį, nes tikrai dažnai įvyksta paskutinės minutės pakeitimų, o tai gali gerokai išmušti iš vėžių, jei buvai nusiteikęs daryti viena, o, pasirodo, teks daryti ką nors kito ar net papildomo.
Organizatoriams dėl savanorių kyla tik vienas didesnis rūpestis, kad savanoris neatvyks, nes pasikeis jo galimybės dalyvauti. Kartais tai gali tapti dideliu iššūkiu.
