Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys savo ir visos Centro bendruomenės vardu nuoširdžiai užjaučia Velionio šeimos artimuosius, Lietuvos laisvės kovotojus, Tauragės krašto žmones ir visus geros valios žmones, kam ši netektis ypač skaudi.
Pranas Rindokas – pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis, tremtinys, politinis kalinys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Tauragės tarybos narys ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės skyriaus ilgametis pirmininkas, ilgametis „Tremtinio“ choro narys.
Jis buvo ir Tremties ir rezistencijos muziejaus (anksčiau vadinosi Kovų ir kančių istorijos muziejus) iniciatorius ir įkūrėjas, už ką šviesaus atminimo Velioniui ypatingai dėkingas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Tauragės krašto muziejus „Santaka“. „Mes kaliniai, kalbėdavome, kad jei įvyktų toks stebuklas ir Lietuva taptų laisva, tai čia, Šubertinėje, būtinai reikėtų įrengti kančių muziejų“– yra ne kartą sakęs. P. Rindokas.
Nuo 1946 m. P. Rindokas palaikė ryšį su partizanais: perrašinėjo dokumentus, klijuodavo lapelius. Gavo Jūrininko slapyvardį, kaip pats teigė – „gal todėl, kad per Jūrą partizanus perkeldavau valtimi“. Atliko žvalgybos ir ryšininko pareigas. Priklausė Kęstučio apygardai, Pušies rinktinei, Jūros-Žalgirio būriui, dalyvavo pogrindinėje veikloje Šilalės, Šilutės ir Tauragės rajonuose. 1951 m. kartu su kitais rezervinio būrio partizanais buvo išduotas. Rusų karininkų buvo žiauriai kankinamas ir tardomas Šilalės NKVD kalėjime, Tauragės „Šubertinėje“. Tauragėje išgirdo ir nuosprendį – 25 metai griežto lagerio režimo ir penkeri metai tremties. Bausmės atlikimo vieta – Vorkutos lageriai.
Represijos buvo nutrauktos 1956 m. Pasibaigus represijoms, grįžo į Lietuvą.
2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Tauragės gyventojai ir visuomenininkai išrinko 100 iškiliausių tauragiškių. Tarp jų ir P.Rindokas.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ kolektyvas ypač dėkingas P. Rindokui už Tremties ir rezistencijos muziejaus kieme jo iniciatyva įamžinant Lietuvos laisvės gynėjų atminimą, pastatytą memorialą. Šiandien jis Laisvos Lietuvos kartai primins ir patį kūrėją: jo drąsą, jo ryžtą, jo žemaitišką būdą, jo meilę Tėvynei.
Nuotrauka – Tauragės krašto muziejaus archyvo.P.Rindokas 2017 m.
