Abu menininkai, garsėjantys ir kaip vizualiųjų menų talentai bei nuolat siekiantys turtinančio ryšio tarp disciplinų, šįkart ieškos bendro vardiklio tarp dviejų šimtmečiais nutolusių muzikos stilių. V. Paukštelis gros baroko „audinį“, o V. Tarasovas apipins jį improvizaciniais elementais – šitaip „Pasagos“ akustiką papuoš netikėti ir kartu atpažįstami muzikiniai barokiniai gobelenai.
Ne paslaptis, kad baroko muzika kai kuriais bruožais yra artima šiuolaikinei improvizacijai: ji taip pat dažnai yra pagrįsta bosine linija, melodinė kūrinio linija vystoma pagražinimais, melizmais, o jų atlikimo kokybė bei originalumas priklauso nuo atlikėjo meistrystės. Kitaip sakant, baroko epochos kompozitorius suteikdavo daug didesnę laisvę atlikėjui nei, pavyzdžiui, klasicizmo ar romantizmo laikais, kai šis buvo stipriau „pririštas“ prie natų, tempo bei dinaminių nuorodų. Tad barokas ir XXI a. improvizacinis džiazas yra panašūs savo prigimtimi ir būtent dėl to įdomūs V. Paukšteliui ir V. Tarasovui kaip muzikinio junginio elementai.
Koncerto metu skambės žymiausių ir skirtingų savo kompozicijų ornamentika baroko kompozitorių Johanno Sebastiano Bacho, Domenico Scarlatti, Jean-Philippe Rameau kūriniai, kuriuos jungs šiuolaikinė improvizacija. Barokiniai gobelenai yra pirmasis koncertas iš pasirodymų, vėliau vyksiančių Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir Klaipėdos koncertų salėje, serijos.
Viktoras Paukštelis neretai vadinamas unikalios prigimties menininku, nes publikai pateikia dviejų savo talentų – tapybos ir skambinimo fortepijonu – jungtį. Muzika ir dailė šiam menininkui – tai du persipinantys, vienas kitą papildantys komponentai: nenušlifuotas jo tapybos impulsyvumas prideda eksperimentinės drąsos scenoje, o vizualinis darbas spalvomis kuriant formą tampa girdėjimu, kuris perkeliamas į pianizmo plotmę. Klasikinėje scenoje tokia dviejų meno šakų sintezė neturi analogų.
Po itin sėkmingo pasirodymo Niujorko „CarnegieHall“, „The New York Concert Review“ pažymėjo „aukščiausios klasės“ Viktoro ritmo pojūtį, o jo muzikavimą vadino nuoširdžiu, tvirtu ir uždegančiu. Savo programoje, be gerai žinomų klasikos kūrinių, pianistas atlieka ir rečiau skambinamus Jeano-Philippe Rameau, Domenico Scarlatti, Anatolijaus Lyadovo, Aleksandro Skriabino, Césario Francko kūrinius, taip pat atlieka savo brolio kompozitoriaus Vytauto Paukštelio kūrinius.
Vladimiras Tarasovas – pasaulinio garso būgnininkas, išradingas perkusininkas, kompozitorius bei vizualiojo meno kūrėjas. Jis valdo daugybę muzikos stilių, tačiau pagrindiniai jo interesai – laisvasis džiazas ir improvizacinė muzika. Meistriško perkusininko paliesti instrumentai suskamba kaip orkestras, jis priverčia skambėti ir netikėtus objektus. Drauge su GTČ trio V. Tarasovas klojo pamatus Lietuvos džiazo mokyklai, muzikavo su pasaulio improvizacinės muzikos žymūnais, vienas pirmųjų Europoje pradėjo groti solines mušamųjų instrumentų programas. Jis – menininkas konceptualistas, aktyviai dalyvaujantis plataus diapazono kūrybiniame gyvenime: komponuoja teatrui ir kinui, kuria vizualiojo meno bei tarpžanrinius projektus, rengia performansus, instaliacijas, bendradarbiauja su įvairių meno šakų kūrėjais – literatais, dailininkais, šokio ir plastikos meistrais.
Įėjimas su muziejaus bilietu.
