Pusantros savaitės Vilijampolėje, Demokratų gatvėje, vyko režisieriaus Karolio Kaupinio naujojo filmo „Badautojų namelis“ filmavimai.
Filmo „Badautojų namelis“ veiksmas nukels į 1991-uosius. Jame bus pasakojama, kaip trys Lietuvos televizijos žurnalistai – Daiva, Sigis ir Mykolas – paskelbia bado akciją priešais televizijos pastatą. Taip jie siekia atgauti patalpas iš jas okupavusių sovietų karių.
Bado akcija sulaukia itin didelio visuomenės ir žiniasklaidos palaikymo, bet nepatyrusių badautojų laukia kiti nenumatyti iššūkiai.
Tiko Tekstilės institutas
Nors tomis dienomis panašūs įvykiai iš tiesų vyko Vilniuje, filmo kūrėjai pastatą, primenantį Lietuvos radijo ir televizijos rūmus S.Konarskio gatvėje, rado Kaune.
Jame ilgus metus veikė Lietuvos tekstilės institutas.
Kūrybinė grupė pasistengė atkurti kuo autentiškesnę anų dienų atmosferą.
Pats pastatas filmavimo metu atrodė be gyvybės ženklų. Kai kurie jo langai išdaužyti, kiti apklijuoti popieriaus juostomis. Aplink pastatą mėtėsi daug įvairių daiktų – sulaužytų baldų, dokumentų.
Anuomet, kai sovietų kariai užėmė Radijo ir televizijos pastatą, jie per langus iš kabinetų į gatvę metė tai, kas pasitaikė po ranka.
Atvežė tikrą tanketę
Greta įsivaizduojamo Radijo ir televizijos pastato buvo pastatytas dabar jau muziejinis eksponatas – tikra sovietinė tanketė.
Gatvėje – įvairūs sovietų ir užsienio šalių gamybos automobiliai. Priešais buvo įkurdintas badautojų vagonėlis.
Gatvėje atsirado ir 1991 metus primenanti transformatorinė ir kioskas. Tokiuose anuomet būdavo prekiaujama įvairiais maisto produktais ar daiktais.
Prieš daugiaaukštį, kuris atliko Radijo ir televizijos pastato vaidmenį, stovi įprastas taip pat sovietmečiu pastatytas daugiabutis, kuriame ir dabar įsikūrę kauniečiai. Jis taip pat buvo filmuojamas.
Kaimynai buvo geranoriški
Kino filmų vietų vadybininkas Aurelijus Silkinis sakė, kad šis daugiabutis kino juostoje bus matomas, todėl jo išorę taip pat reikėjo šiek tiek pakeisti.
„Dabartinius plastikinius langų rėmus reikėjo apklijuoti specialia plėvele, kad jie vėl primintų medinius. Metalines lauko duris pakeitėme medinėmis.
Šio namo gyventojai buvo neįtikėtinai geranoriški. Kai vyko filmavimai, taikėsi prie kino kūrėjų grafiko, neidavo iš savo butų ar į juos, kai dirbdavo kameros ir aktoriai“, – pasakojo A.Silkinis.
Šio namo gyventoja Daiva prisiminė, kad prieš prasidedant filmavimams pirmiausia gatvėje pastebėjo neįprastą vaizdą.
Vietoj viešojo transporto stotelių atsirado senas kioskas, kitoje gatvės pusėje – transformatorinė. Aplink senąjį Tekstilės institutą buvo primėtyta įvairių šiukšlių, o sovietinė karinė technika kėlė šiurpą.
„Tokiais pokyčiais labai stebėjomės, bet kai sužinojome, kas čia vyks, pasidarė įdomu.
Buvo juokinga, kad autobusas, kuris važiuoja Demokratų gatve, sustodavo ne stotelėse, o prie senų sovietmetį primenančių objektų“, – šypsojosi kaunietė.
Kai vyko filmavimai, kino kūrėjai tikrai prašė pasilikti butuose ar gatvėje, bet tai trukdavo po kelias ar keliolika minučių ir dėl to problemų nekilo.
Didelis vietų pasirinkimas
Kaune nemažai filmuota ir kuriant pirmąjį K.Kaupinio filmą „Nova Lituania“.
„Tąkart vietų pasirinkimą diktavo vaizduojamas laikotarpis – tarpukaris, gražiausiai atsiskleidžiantis Kaune.
Ruošdamiesi naujam filmui apie 10-ąjį dešimtmetį jau, regis, turėjome didesnę pasirinkimo laisvę, tačiau vis tiek vėl sugrįžome į Kauną – ieškodami kuo autentiškesnių vietų būtent čia atradome didelį jų pasirinkimą. Be to, mus čia sužavėjo ir didelė laisvė kurti – už tai ačiū Kauno miesto savivaldybei“, – sakė filmo prodiuserė Marija Razgutė.
Badavo 170 dienų
1991 m. kovo 6 d. S.Konarskio gatvėje priešais Lietuvos radijo ir televizijos rūmus prasidėjo radijo ir televizijos darbuotojų bado akcija, kuri truko 170 parų.
Bado akcijos iniciatoriai – žurnalistai Virginija Motiejūnienė, Rimvydas Kubilius ir režisierius Virgilijus Kubilius. Akcijoje dalyvavo ir daugiau radijo ir televizijos darbuotojų.
Prie badautojų vagonėlio vyko mitingai, susitikimai, „Poezijos pavasario ‘91“ renginiai, buvo aukojamos šv.Mišios, vyko gegužinės ir birželinės pamaldos.
Filme pagrindinius vaidmenis atliks Ineta Stasiulytė, Paulius Pinigis ir Arvydas Dapšys, taip pat vaidins Algirdas Dainavičius, Jelena Kirejeva, Albinas Keleris.
Būsimo filmo „Badautojų namelis“ režisierius K.Kaupinis taip pat yra ir scenarijaus autorius. Filmo operatorius – Simonas Glinskis, dailininkė – Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė – Monika Vėbraitė, grimo dailininkė – Jurgita Globytė, garso režisierius – Ignas Mateika, prodiuserė – M.Razgutė.
Filmą planuojama išleisti 2024 m.
