„Cachua Serranita“: muzikinė kelionė iš Bohemijos į Pietų Ameriką ir atgal
Baroko epochoje misionieriai, dažniausia – jėzuitai, iš Prahos vykdavo į Pietų Ameriką skleisti katalikų tikėjimo. Sudėtingoje kelionėje per Atlantą vienuoliams stiprybės teikė maldos ir muzika – vykdami į misijas Pietų Amerikoje, jie pasiimdavo ir muzikos instrumentų.
Jau šį sekmadienį Valdovų rūmuose vyksiančiame M.Scacchi senosios muzikos festivalio koncerte Čekijos ansamblis „Collegium Marianum“ pristatys kruopščiai atkurtą to meto Bohemijos žemių ir Lotynų Amerikos Baroko muzikos programą „Cachua Serranita“.
Pasak muzikantų, vienuoliai iš Prahos į Pietų Ameriką išvežė žinomų to meto kompozitorių, tokių kaip Janas Josefas Ignácas Brentneris, kūrinių. Tačiau tolimuose kraštuose muzika kito, buvo kuriamos temperamentingos interpretacijos.
Muzikalūs vienuoliai ir patys kūrė; muzikiniu meistriškumu, domėjimusi, rodoma pagarba vietiniams tradiciniams instrumentams ir kalbai, dalyvaudami misijose, jie užkariavo daugybės vietinių čiabuvių muzikantų širdis – tai italas Domenico Zipoli, šveicaras Martinas Schmidas.
Valdovų rūmuose kovo 12 d. 18 val. klausytojai išgirs vietines, apeigines ir tradicines kompozicijas iš Bolivijos, Peru, kečujų ir gvaranių kalbomis.
„Ensemble Peregrina“: muzika iš Jogailos laikų Krokuvos ir Mažosios Lenkijos
Dar vienas įspūdingas ir laukiamas senosios muzikos koncertas – tai kovo 14 d. jungtinio kolektyvo iš Lenkijos ir Šveicarijos „Ensemble Peregrina“ atvežama Jogailos laikų viduramžių epochos muzika iš Krokuvos ir Mažosios Lenkijos. Koncertą Lietuvai dovanoja Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje ir Lenkijos institutas Vilniuje.
Ši programa nukels į XV a. pabaigos Lenkijos Karalystę ir jos širdį – Krokuvą. Iš Krokuvos Vavelio pilies šalį valdo karališkoji Jogailaičių dinastija. Tai Lenkijos aukso amžius, kai per valdovus, Jogailaičius, suvienyta Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tampa viena didžiausių galybių Europoje.
Kultūra klesti, valdovo dvare puoselėjamas menas, dėl plačių tarptautinių ryšių su visa Europa įvairiausiais instrumentais atliekama naujausia muzika iš tolimų kraštų, kuri ateities kartoms išsaugoma unikaliuose rankraščiuose.
Pirmoje koncerto dalyje bus pristatoma muzika, anuomet pašvęsta pirmajam lenkų šventajam, buvusiam Prahos vyskupui Adalbertui. Jį kunigaikštis Boleslovas I pasiuntė skleisti Dievo žodžio tarp prūsų, bet jis pagonių buvo nukankintas ir Romoje iškeltas į šventuosius.
Adalberto kultas paplito visoje šalyje, o ši istorija ir su ja susiję politiniai bei religiniai padariniai Lenkijai atsispindi daugelyje tekstų ir Viduramžių muzikoje.
Antroji programos dalis – vėlyvųjų viduramžių kūriniai iš Mažosios Lenkijos ir Krokuvos. Karališkoji Krokuva buvo šventojo Stanislovo iš Ščepanovo (Stanislavas) gyvenimo liudininke. Krokuvos vyskupas Stanislovas buvo nužudytas bažnyčioje karaliaus Boleslovo II įsakymu.
Žiniai pasklidus šalyje sukilo didikai ir nuvertė karalių. 1253 m. Stanislovą iš Ščepanovo paskelbus šventuoju, pradėta kurti muzika, skirta šventajam pagerbti. Koncerte bus pristatomi seniausi išlikę kūriniai iš Vavelyje saugomo Jano Olbrachto gradualo.
Trečiojoje dalyje skambės muzika iš XV a. rankraščio, kuris per Antrojo pasaulinio karo suirutę buvo pagrobtas ir išvežtas į Vokietiją, o po karo sugrąžintas į Lenkiją. Šiandien tai yra vienas vertingiausių Lenkijos nacionalinės bibliotekos lobių, saugomas ugniai atspariame seife.
Daugiausia dėmesio šiame XV a. rankraštyje skiriama Krokuvos dvaro kompozitoriaus Mikalojaus iš Radomo kūriniams, kuriuose šlovinamas auksinis Krokuvos miestas ir galingoji Jogailaičių dinastija.
Skambėsiančios kompozicijos įdomios dar ir tuo, kad yra vietinės muzikos ir jos kūrėjų kūrybiškumo liudininkai. Pristatomi kūriniai – tai ne tik Lenkijos ir Lietuvos Jogailaičių dinastijos kultūrinis paveldas, bet ir svarbus tarpkultūrinių mainų vėlyvaisiais Viduramžiais liudijimas.
