Menininkas keturis produktyviausius savo gyvenimo dešimtmečius praleido Kauno valstybino muzikinio teatro scenoje (1951–1990), čia sukūrė 96 vaidmenis įvairiausių žanrų spektakliuose, daugiau nei keturiasdešimt metų dirbo pedagoginį darbą.
Būtent jam turime būti dėkingi už operos žanro grįžimą į Kauno muzikinio teatro sceną. Jo veikla padėjo Kaune vėl atgimti aukštajai muzikos mokyklai – tuometiniam Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetui.
Maestro gyvenimo istoriją galima būtų išguldyti daugiatomės knygos puslapiuose. Kelias į muzikos pasaulį jam buvo tarsi nulemtas iš anksto. Pirmasis balsingą jaunuolį iš Akmenynų kaimo (Marijampolės apskritis) pastebėjo Kalvarijos vargonininkas J. Stasiukynas ir pakvietė dainuoti bažnyčios chore.
Netrukus būsimasis vokalo meistras ėmėsi solo partijų, dalyvavo įvairiuose saviveiklinių dainininkų konkursuose, vėliau jį globoti ėmėsi dainavimo Leipcige mokęsis Marijampolės gimnazijos muzikos mokytojas Juozas Kamaitis.
Prasidėjęs karas blaškė šeimą iš Lietuvos į Vokietiją ir atgal, o praūžus karo audrai jaunasis dainininkas atvyko į Kauną. Čia 1946 m. konservatorijoje jis pradėjo dainavimo mokslus pas garsų to meto operos solistą tenorą Juozą Babravičių.
Konservatorijai persikėlus į Vilnių, ten su žmona Marija Žilionyte bei ką tik gimusia dukra išvyko ir J. G. Šmitas. Baigusi mokslus jauna šeima buvo nukreipta į Kauno muzikinį teatrą. Tuo metu operos čia dar nebuvo statomos, tad solistas debiutavo Nasonės vaidmeniu K. Millöckerio operetėje „Gasparonė“.
Kai iš tuometinės valdžios buvo gautas leidimas statyti operų spektaklius, jaunajam dainininkui teko tikras iššūkis – Rigoleto partija Giuseppe Verdi operoje „Rigoletas“. Po šios ilgus metus augintos ir puoselėtos partijos pasipylė ir kiti dainininko pamėgti vaidmenys – Figaras, Žermonas, Valentinas. Šios partijos – tikri baritono repertuaro perlai, o solisto vokalo gebėjimai puikiai tiko jiems žėrėti.
Operose J. G. Šmitas parengė kone pusšimtį vaidmenų, išbandė įvairiausius amplua. Per ilgą teatralo karjerą, kuri vaidmenų aprėptimi ir skaičiumi gali būti lyginama su pasaulinę šlovę pelniusių baritonų pasiekimais, jis pasireiškė kaip daugiaplanis atlikėjas, dainavęs ne tik operos, bet ir operečių bei miuziklų spektakliuose.
Solistas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo Kauno muzikinio teatro meno tarybos narys, Kauno menininkų namų meno tarybos narys, Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, dirbo konkursų vertinimo komisijose, ruošė ir skaitė pranešimus muzikos tema. O kur dar įvairiausi koncertai, gastrolės Vilniuje, garsiausiose to meto Sovietų Sąjungos teatruose, Estijoje, Vokietijoje...
Turininga solisto veikla buvo įvertinta padėkos raštais bei apdovanojimais: maestro pagrįstai didžiavosi Nusipelniusio artisto ir Liaudies artisto garbės vardais, 2002 m. jam buvo įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas.
1965 m. J. G. Šmitas įžengė į pedagogikos barus. Ilgą laiką jis buvo Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos dainavimo skyriaus metodinės grupės pirmininku, nuo 1989 m. dėstytojavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete, 1990–2001 m. vadovavo dainavimo katedrai, jam buvo suteiktas pedagoginis docento vardas.
Daugelis iki šiol teatrų ir koncertinių erdvių scenose dainuojančių maestro mokinių dėkingi jam už unikalią vokalo ugdymo metodiką, pagrįstą aktyvia, dinamiška vokalizacija bei psichologine motyvacija.
Tarp ryškesnių jo mokinių J.Gruodžio konservatorijoje buvo Algirdas Jacunskas, Vaidas Vyšniauskas, Vega Maščinskaitė, Raimondas Baranauskas, Kęstutis Jakštas. Daug jo paruoštų studentų dainuoja teatruose, Kauno valstybiniame chore, kai kurie išsiblaškę po visą pasaulį. Tai – Artūras Kozlovskis, Oktavijus Skučas, Genovaitė Bigenytė, Saulius Burneikis, Kęstutis Marčiulionis, Kęstutis Urbonas, Antanas Kulakauskas, Aurimas Raulinavičius, Giedrius Prunskus ir daugelis kitų.
Didžiulis maestro nuopelnas buvo Kaune vėl pradėjusi veikti aukštoji muzikos mokykla. Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje laisvanoriška menininkų grupė – dirigentas Petras Bingelis, kompozitorius Algimantas Kubiliūnas, pianistas Ramutis Čepinskas – ėmėsi iniciatyvos ir, giliai išmynę takus sostinės ministerijose, siekė tokios mokyklos įkūrimo. Minėti menininkai ir J. G. Šmitas tapo simboliniais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto krikštatėviais.
Baigęs aktyvią kūrybinę veiklą, maestro iki gyvenimo saulėlydžio domėjosi teatro aktualijomis, muzikiniu Lietuvos gyvenimu.
Dėl solisto Juozo Gedimino Šmito mirties artimuosius užjaučia ir kartu liūdi jo scenos kolegos teatro veteranai ir Kauno valstybinio muzikinio teatro bendruomenė.
Mišios už velionį bus laikomos vasario 26 d., 10 val. Kauno Šv. Karmelitų bažnyčioje. Atsisveikinimas – vasario 26 d. laidojimo namuose „Liūdinga“ (Vytauto pr. 44 A, Ramybės parkas) nuo 11 val. Išlydėjimas 14 val.
