Renginyje susirinkę kino industrijos atstovai galės susipažinti su atrinktais kūriniais ir nuspręsti, ar jų įkvėptus siužeto vingius ateityje žiūrovai išvys didžiuosiuose ekranuose.
Apie įkvepiančias knygas ir literatūros reikšmę kūryboje – pokalbyje su „Knyga + Kinas“ komisijos nariu Albertu Vidžiūnu.
– Albertai, kuo gyvenate šiandien – kas jus labiausiai įkvepia gyvenime ir kūryboje?
– Šiuo metu mane domina XIX a. antrosios pusės įvykiai Lietuvoje, nuo Motiejaus Valančiaus iki Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, o ypač pirmasis lietuvių kalba rašęs dramaturgas Aleksandras Fromas-Gužutis, kuris gimė lygiai prieš du šimtus metų ir pradėjo naują Lietuvos sceninio meno epochą. Turiu planų kurti spektaklį pagal jo kūrybą.
– Įsivaizduočiau, kad jums, kaip režisieriui, knygos yra neatsiejama gyvenimo dalis. O kaip yra iš tikrųjų – koks jūsų santykis su literatūra?
– Tikrai, literatūra dažniausiai ir yra kūrybinis detonatorius. Skaitymas nėra vien malonumas, jis susijęs su mąstymu, kartais labai skaudžiomis temomis. Prisipažinsiu, kad neturiu mėgstamiausios knygos, kompozitoriaus ar dailininko. Literatūra man yra pažintis su kitu žmogumi, dažniausiai daug jautresniu, išmintingesniu už mane. Knyga – kaip vienas būdų skleisti suvokimą apie pasaulį. Domina viskas kas paveiku, ko reikia kuriant, kas turtina.
Knygoje patiriama akistata su pačiu savimi yra nekasdienis įvykis. Iškyla prisiminimai, pamąstymai apie supančią realybę ir mano vietą joje. Jeigu skaitant pradedu matyti, vaizduotėje sukuriu patį geriausią filmą.
– Kokius kūrinius jūs pavadintumėt vertingais – kur slypi knygos vertė?
– Autoriaus vaizduotė – turinys – yra pagrindinė vertybė. Knygos vertė sunkiai apčiuopiama, bet kiekvieną kartą pamatęs skaitantį savo vaiką džiaugiuosi. Jeigu jis dar skaito tai, ką ir aš skaičiau, tada jau norisi tikėti, kad bendra patirtis padės lengviau suprasti vienas kitą.
– Esate „Knyga + kinas“ komisijos narys, padėjęs išrinkti kinematografiškiausias praėjusių metų knygas. Kas jums yra kinematografiška knyga? Kokie aspektai/kriterijai jums atrodo neatskiriami nuo šios sąvokos?
– Kinematografiška knyga – tai knyga kurioje daugiausia erdvės, asociacijų, vaizdinių tarp žodžių – visai kaip poezijoje. Tai knyga kuri žada provokuojančius nutylėjimus, abejones, tikros esmės paieškas, žadina intuiciją ir vaizduotę.
– Turėjote galimybę perskaityti daugybę pastarųjų metų lietuvių autorių kūrinių. Kaip apibūdintumėte šiuolaikinę lietuvių literatūrą – kas jai būdinga, kas įkvepia, domina, kas skauda mūsų rašytojams?
– Įsipareigojimas per trumpą laiką susipažinti su tokiu plačiu autorių spektru suteikė galimybę pajusti šviežią literatūrinį alsavimą. Jis sodrus ir energingas, tik reikia nepamiršti, kad vidinis balsas gali labai daug primeluoti apie mūsų tikrovę. O jeigu atsikeli ryte ir nieko neskauda, vadinasi, mirei. Tai tinka ir autoriams – vienam vienatvės, kitam paauglystės, trečiam savidestrukcijos šoną skauda. Jie jautrūs ir kantrūs.
– Jūsų manymu, kokius filmus būtų galima pastatyti pagal šiuolaikinę lietuvių literatūrą – kalbant apie žanrą, stilių, pobūdį?
– Meninė knygos metamorfozė nenuspėjama, filmo gamybos procesas ilgas, kaip mėgstu sakyti, kartais iš knygos lieka tik „nosis ir pavardė“. Autorinis kinas vis dažniau daro kompromisus su prodiuseriais, žiūrovais, mecenatais.
Tegyvuoja komedija – anestetikas širdžiai, populiarus visais laikais. Humoro jausmas autoriui būtinas kaip tam tikras adekvatumo indikatorius.
– Kokios temos kūryboje jums pačiam yra svarbios? Kokią žinutę siekiate perduoti savo spektakliuose, kūrybinėje veikloje?
– „Nieko nėra praeityje ir nebus nieko rytoj. Viską noriu pasiimti dabar, ir viską grynais“ – toks jausmas, kad nuolat priešinuosi šiam primityviam santykiui su pasauliu.
Svarbiausia man – jausmai. Mes visi norime būti mylimi, tai visų mūsų gyvenimiškų pastangų variklis. Nevisad pavyksta jį įvardinti ir suvaldyti, todėl visada reikia būti budriems, kad nepaklystume gyvenimo rugiuose ir nenugarmėtume į bedugnę.
***
Šiais metais „Knyga + kinas“ komisiją sudarė trys spalvingos kultūros lauko asmenybės: scenaristė, režisierė, tekstų autorė Gailė Garnelytė, knygų autorė, lektorė Vitalija Maksvytė ir teatro režisierius bei aktorius Albertas Vidžiūnas. Iš leidyklų pasiūlytų knygų jie atrinko dešimt kūrinių: Justino Žilinsko „Bėgliai“ („Aukso žuvys“), Ilonos Ežerinytės „Dabar Marselis“ („Dominicus Lituanus“), Eglės Ramoškaitės „Draugystė mainais“ („Nieko rimto“), Gretos Lietuvninkaitės „Du vandenynai“ („Dvi tylos“), Bernardo Gailiaus „Kraujo kvapas“ („Aukso žuvys“), Eglės Frank „Mirę irgi šoka“ („Kitos knygos“), Juozo Gaižausko „Pasibaidęs dievo žirgas“ („Alma littera“), Kęstučio Kasparavičiaus „Žvaigždžių paukštis“ („Nieko rimto“), Jaroslavo Melniko „Te visad būsiu aš“ („Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“), Indrės Pavilonytės ir Martyno Pavilonio „Šikšnosparniuko Kalėdos“ („Alma littera“).
Šie kūriniai bus pristatyti Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“ per Vilniaus knygų mugę vasario 24 d. 14 val.
