Misterijoje „Vilkošvaistės“ – Ukmergės istorija nuo Vilkmergės iki Rockmergės
Idėjos autorė – Ukmergės KC režisierė Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė šiame teatralizuotame pasirodyme pristatė trijų kartų Vilkmerges, kurios, kalbėdamos su miesto herbo simboliais, papasakojo Ukmergės istoriją nuo mitinių laikų, legendų iki dabarties. Nuo Vilkmergės iki Rockmergės.
Scenoje pasirodė apie du šimtus atlikėjų: šokio, teatro kolektyvai, chorai bei folkloro ansambliai. Visų kolektyvų pasirodymus apjungė teatralizuotas sumanymas. Jie ne šiaip šoko ar dainavo, bet savo pasirodymais papasakojo atskirus Ukmergės gyvenimo tarpsnius.
„Šiemet man buvo patikėta garbė ir atsakomybė prisiliesti prie Vasario16-osios renginio, kuriuo pradedame švęsti Ukmergės miesto 690-ąjį jubiliejų. Jį minint, ištisus metus Ukmergėje vyks kultūros rokenrolas, todėl ir misterija turi to rokenrolo. Džiaugiuosi, galėdama atiduoti dalelę širdies Ukmergei ir ukmergiškiams bei taip pasveikinti savo miestą“, – sakė režisierė.
Misterija – tai dramos žanras, kuriame simboliniais, stilizuotais vaizdais sprendžiamos žmonijos, tautos problemos. Misterijoms būdingas iškilmingumas, sakralinis paslaptingumas.
Pasak autorės, senasis Ukmergės miesto pavadinimas Vilkmergė, naudotas iki tarpukario, legendoje apie miesto įkūrimą kildinamas iš žodžių „vilkas ir merga“, o kalbininkų siejamas dar ir su žodžiu „mirgėti“. Misterijoje panaudotos abi šios teorijos. Miesto istoriją pasakoja trys Vilkmergės, o mirguliavimas – tai jų atminties blyksniai, atšvaitai. Todėl misterija ir pavadinta „Vilkošvaistės“.
Vilkmergė yra labiau mistinė būtybė – moteris-vilkė. Jos įvaizdis keliauja per daugelį amžių, kaip Ukmergės miesto įkūrimo simbolis. Ji – nesenstanti ir visada esanti šalia mūsų, globojanti savo miestą. Ta pati Vilkmergė mums gali pasirodyti skirtingais pavidalais – tiek jaunos mergaitės, tiek subrendusios, energingos bei savimi pasitikinčios moters, tiek ir išmintingos, romios pramotės. Todėl scenoje ją įkūnija trys aktorės.
Misterijoje Ukmergę labiausiai atspindi muzikinė dalis. Kone visi muzikiniai kūriniai, skambėję spektaklyje, yra sukurti Ukmergėje ar būdingi šiam kraštui.
Teatralizuotame pasirodyme girdėjosi žinomiausio Lietuvoje dambrelininko ukmergiškio Egidijaus Darulio su grupėmis „Dambras“ bei „Šeiva“ įrašyti kūriniai, Ukmergės krašto dainos (sutartinė, rauda, partizanų daina), o finale skambėjo skirtingų kompozitorių sukurtos dainos, dedikuotos Ukmergei, kurioms specialiai misterijai aranžuotę roko stiliumi sukūrė muzikos klubas „Rockmergė“.
Specialiai misterijai buvo parengta ir vizualioji renginio dalis – Ukmergės herbo simbolių animacijos, kurias sukūrė tas pats E.Darulis, puikiai įvaldęs ir dailininko amatą. Projekcijoms buvo naudojami fotografo Dainiaus Vyto bei Ukmergės kraštotyros muziejaus archyvuose saugomų nuotraukų vaizdai. Kostiumus pasirodymo dalyviams sukūrė Silvija Liumparienė, su projekcijomis dirbo Virgilijus Kojala, o su šviesomis – Alvydas Motiejūnas, kuris dar sukūrė ir misterijos garso takelį.
Choreografiniuose-vaidybiniuose epizoduose dalyvavo mėgėjų teatrų „Bičiuliai“, „Nykštukas“ ir „Vilko pėdsakas“ nariai, kuriems ruoštis padėjo choreografė Violina Romeikaitė. Šoko liaudiškų šokių kolektyvo „Vilkmergė“ mergaičių ir merginų grupės (vadovė Regina Zabielienė), linijinių šokių kolektyvo „Visada“ mergaičių grupė (vad. Egidija Merenanu).
Į bendrą renginį įsiliejo ansamblis „Pyniava“ (vad. Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė), Siesikų istorinio šokio grupė (vad. Valentina Karaliūnienė), kapela „Vieversa“ (vad. Mindaugas Grainys), bei „Želvos armonikieriai“ (vad. Vaclovas Butkus).
Viduramžių tematikos renginių organizatoriai „Viduramžiai LT“ atliko kovų sceną.
Finale suskambėjo mišraus choro „Vyturys“ (vad. Antanas Pocius), moterų choro „Žemyna“ (vad. Neringa Valinskienė), jaunimo choro „Melomanai“ (vad. Jūratė Martinkutė) – atliekamos dainos Ukmergei.
Renginį rėmė Ukmergės rajono savivaldybė.
Parengta pagal rajono laikraščio „Ukmergės žinios“ informaciją.
