Programą sudaro trys dalys: „Rašyti istoriją ir būti įrašytam į istoriją: Niujorko avangardo dokumentai ir portretai“, „Pasivaikščiojimai su kino kamera“ ir „Laiko ir žvilgsnio judėjimas. Marie Menken filmų speciali peržiūra“. Pasak kuratorių, šia programa jie siekė atskleisti naują požiūrį į Jono Meko kino kūrybą ir jo kino praktiką platesniame Amerikos avangardo scenos kontekste, pabrėžiant Meko intelektualinės, organizacinės ir administracinės veiklos įtaką, jo atsidavimą ugdant naujus požiūrio į kiną, kaip meno formą, įpročius ir kino kūrėją įkvėpusių kontekstų įvairovę.
Į pirmąją programos dalį įtraukti didelės istorinės vertės Meko filmai, kuriuose užfiksuoti kai kurie svarbiausi pokario metų įvykiai ir vėliau legendinėmis tapusios Niujorko avangardinio meno scenos asmenybės, taip pat Meko kolegų kino kūrėjų filmai, kuriuose užfiksuotas Mekas kaip kino avangardo organizatorius, kritikas ir infrastruktūrų kūrėjas.
Antros dalies filmai išryškina visą Meko gyvenimą ir kūrybą persmelkusį „neturėjimo kur eiti“ jausmą kaip egzistencinę būseną, kylančią iš traumuojančios priverstinės migracijos patirties. Nuolatinio judėjimo gatvėmis, miestais ir žemynais, kelionių vykstant atlikti kuratoriaus ar administratoriaus darbų, aplankyti draugų vaizdai sujungti į vieną iš dienoraštinių filmų seriją, kuri bendrai pavadinta „Kelionių dainos“.
Trečioji dalis skirta atskleisti Jonui Mekui ir daugeliui kitiems avangardinio kino kūrėjams įtaką dariusios lietuvių kilmės tapytojos, vėliau tapusios kino kūrėja, ryškios Niujorko meninio pogrindžio figūros Marie Menken kūrybą.
Pristatydami programą gausiai susirinkusiems žiūrovams Inesa Brašiškė ir Lukas Brašiškis teigė, kad ją parengė remdamiesi savo kelerių metų tyrimų medžiaga, sukaupta rengiant parodą „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje ir sudarinėjant leidinį „Jonas Mekas: kamera visada buvo įjungta“. Kuratoriai pažymėjo, kad jiems svarbu pasidalinti savo atradimais, išryškinti mažiau žinomų, tačiau anaiptol ne marginalių Jono Meko aplinkos menininkų, ypač moterų kūrėjų, vardus.
Jono Meko filmų programa festivalyje dar bus rodoma vasario 10 ir 19 dienomis.
1995 m. įkurtas Tokijo fotografijos meno muziejus yra vienas iš nedaugelio pasaulio muziejų, skirtas vien fotografijos ir judančių vaizdų kultūros ypatybėms ir raiškai tyrinėti. Jo kolekciją sudaro beveik 37 tūkstančiai eksponatų, per metus vyksta 20 parodų. Muziejaus kasmet rengiamas Yebizo tarptautinis meno ir alternatyvių vizijų festivalis yra vienas svarbiausių žiemos sezono Tokijo meno renginių. Šiemet festivalio programoje pristatomi japonų ir užsienio menininkų fotografijos, kino, video, animacijos, tarpdisciplininio meno kūriniai, kuriais tyrinėjama meno ir technologijų sąveikos, vaizduotės ir vaizdavimo temos.
Jono Meko speciali trijų dalių kino programa dalyvaujant jos kuratoriams Inesai ir Lukui Brašiškiams pristatyta bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu ir Lietuvos kultūros atašė Japonijoje, remiant EU-Japan Fest.
Daugiau informacijos čia.
