„Dėkoju Mariui Ivaškevičiui už darbą teatre ir viliuosi, jog rasime kitų formatų sėkmingam bendradarbiavimui ateityje. Natūralu, jog keičiantis teatro meninei krypčiai ir meno vadovui, keičiasi ir kūrybinė teatro komanda. Oskaro Koršunovo ir Mariaus Ivaškevičiaus tandemo vadovavimą visai teatro kūrybinei programai perima naujoji meno vadovų grupė. Tai – nuosekli kaita, dėsningai vienas paskui kitą einantys teatro raidos tarpsniai“, – sakė LNDT vadovas Martynas Budraitis.
M.Ivaškevičius dirbti dramaturgu Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pradėjo 2021 m. metų sausio mėnesį Oskaro Koršunovo iniciatyva. Per dvejus metus dramaturgo kvietimu LNDT spektaklius kūrė keli užsienio režisieriai. Tai – Grzegorzas Jarzyna, sukūręs spektaklį „Soliaris 4“, Janas Fabre‘as, režisavęs spektaklį „Nakties rašytojas“ ir Iwanas Wyrypajevas, kurio premjerinis spektaklis „Girti“ praėjusią savaitę buvo pristatytas teatro publikai.
M.Ivaškevičius taip pat pristatė savo Taline kuruotos teatro „Vaba Lava“ programos spektaklius „Error 403“, „Aš turėjau pusbrolį“, „Du garažai“. Jis kuravo ir 2022 m. dramaturgijos festivalio „Versmė“ programą bei atrinko Ukrainos dramaturgų pjeses.
M. Ivaškevičiaus teigimu, dar sausio pradžioje jam buvo pasiūlyta išeiti iš teatro, bet audrų jis nekėlė nenorėdamas pakenkti artėjančiai spektaklio „Girti“ premjerai.
„Daugeliui turbūt pasirodys, kad esu atleidžiamas už nelojalumą. Kitaip sakant, kerštas už tai, kad atvirai nestojau į M. Budraičio pusę, šiam susipykus su Oskaru Koršunovu. Dalis tiesos tame yra, keršto motyvo esama, bet greičiau ne už nelojalumą, o už per didelį uolumą. Ir tai niekaip nesusiję su minėtu konfliktu tarp M. Budraičio ir O. Koršunovo“, – teigė dramaturgas portalui „Delfi“.
M.Ivaškevičius neabejoja nuveikęs teatre didžiulį darbą, bet pastaruoju metu jo sumanymai būdavo atmetami. Esą M. Budraitis leidęs suprasti: „atėjau su pernelyg daug idėjų, pasiūlymų ir ambicijų, o kolektyvas buvo jau nusistovėjęs, žmones tai erzino“. Dramaturgo nuomone, M.Budraitis pakvietį jį su O. Koršunovu į teatrą tik dėl to, kad „reikėjo naujo buldozerio, o dar geriau – dviejų, galinčių jį nutempti į trečią kadenciją. Koršunovo ir mano pavardės jam pasirodė tinkamiausios šiai funkcijai. Ir jis neprašovė“.
Esą M. Budraičiui laimėjus konkursą ir gavus trokštamą naują kadenciją, kardinaliai pasikeitė ir jųdviejų santykiai.
„Tai, kad esu dar ir kuriantis dramaturgas, garsiausias iš gyvųjų Baltijos šalyse ir galbūt šiuo metu geriausios savo formos, M. Budraičio apskritai nedomino. Apie kokį nors naują kūrinį nebuvo netgi minčių.
Aišku, turėjau sumanymų, kūrybinių planų, bet santykiai buvo tokie, kad galvodamas, kam tai pasiūlyti, kreipdavau savo žvilgsnį į visus įmanomus teatrus, išskyrus tą, kuriame dirbau pats. Jų pastatymai dar šiais metais išeis Taline, Berlyne ir Štutgarte. Į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, kol jam vadovaus M. Budraitis, man, suprantama, kelių nebėra. Kaip ir O. Koršunovui“, – dėstė „Delfi“ dramaturgas.
Trijų jaunų režisierių skyrimą į meno vadovo poziciją, jis pavadino akių dūmimu – „gyvojo skydo naudojimu“: „Maždaug, nuo šiol kiekvienas, į jį besitaikantis, pataikys į tris jaunus kūnus ir bus apšauktas naikintoju visko, kas jauna ir progresyvu“.
Dramaturgo nuomone, pats M. Budraitis turi atsistatydinti. „Kitaip Lietuvos teatre mes turėsime ypač toksišką situaciją. Kad ir kaip kam norėtųsi, savaime čia tvyranti įtampa jau nebeišgaruos. Jis turi atsistatydinti arba būti atstatydintas, kaip politikoje atstatydinamas ministras pirmininkas, kai visi jo ministrai išeina, ir skelbiami išankstiniai rinkimai. Taip, aš žadu juose dalyvauti su savo komanda“, – atskleidė M.Ivaškevičius.
