Anot LNOBT direktoriaus pavaduotojos, Meninės veiklos departamento vadovės Jurgitos Skiotytės-Norvaišienės, pareiškimai apie teatro veiklą, pasirodę viešojoje erdvėje, lyg nuneigia teatro darbą, kuris buvo atliktas per pastaruosius kelerius metus.
„Reikia suprasti, kad teatras veikė labai sudėtingomis sąlygomis – pradėję veiklą mes dar metus įgyvendinome buvusių vadovų programą, tuomet sekė pandemijos laikotarpis, per kurį teatras, turime pasakyti, atsilaikė puikiai ir nepatyrė jokių nuostolių nei kolektyvo, nei finansine prasme.
Per tuos 2 metus kiek veikėme taip, kaip įsivaizdavome, kad galime veikti geriausiai, padarėme tikrai didelius darbus, kurie leidžia didžiuotis“, – sako J. Skiotytė-Norvaišienė.
LNOBT direktoriaus pavaduotoja tarp pasiekimų mini teatro pripažinimą visoje Europoje, jaunų žmonių integraciją teatre ir tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio atlikėjais.
„(...) Kalba apie tai, kad teatre trūko lietuviškų kūrinių, Lietuvos autorių ir kūrėjų, jaunųjų solistų – norime pasakyti, kad teatre jaunųjų solistų yra tikrai nemažai, vien faktai, kad teatre šiuo metu yra 8 stažuotojai ir dar keli jauni žmonės, kurie teatre dirba laisvanoriškais pagrindais, rodo, kad mes kreipiame dėmesį į lietuvių atlikėjus, į jaunimą.
Programoje „Operos genomas“ kaip tik skatiname jaunus kūrėjus, režisierius, kostiumų dailininkus kurti čia, teatre, eksperimentuoti ir pradėti savo karjerą, taip pat rodo, kad mes kreipiame dėmesį į lietuvių kūrėjus ir atlikėjus.
Dėl to, kad neva atsiradus naujam meno vadovui teatre pasipylė italų invazija – praeitame sezone iš 44 kviestinių atlikėjų, 26 buvo jaunieji, o iš užsienio pakvietėme dainuoti 9 italus. Tai grėsmingos italų invazijos teatre tikrai nėra“, – dalijasi J. Skiotytė-Norvaišienė.
Meninės veiklos departamento vadovė neslepia, kad pasisakymai apie tai, kaip buvo tvarkomasi finansų srityje, „buvo dar vienas skaudus smūgis“.
„Kai kaip komanda atėjome dirbti į teatrą, buvo žinoma, kad teatre yra skolų – dar 2012 m. Valstybės kontrolės ir audito išvadose matoma 1,5 mln. litų skola teatre. Iš tų skolų išbridome ir teatras, drįstu sakyti, per visą šimtmetį, pirmą kartą turi pelną, iš kurio mes siekiame prisidėti prie teatro rekonstrukcijos. Teatras sutaupė daugiau nei 1 mln. eurų, kuris buvo numatytas orkestro ložės renovacijai. Tokie mūsų darbai, turbūt, kalba patys už save“, – sako direktoriaus pavaduotoja.
Taip pat, J. Skiotytės-Norvaišienės teigimu, teatro lankomumas, darbai ir bendradarbiavimas su kitais Europos teatrais, pažymėjo teatro darbą kaip gerą ir tinkamą.
Pasak teatro vadovybės, per pastaruosius metus teatras dažnai sulaukdavęs ir anoniminių laiškų su tomis pačiomis pastabomis, kokios dabar tapo naująja teatro veiklos vizija. Vadovų teigimu, tai kuria tam tikrą vaizdą, kad anksčiau teatrui išsakytos pastabos galimai yra susijusios su pastaraisiais teatro vadovo rinkimais.
„Tą ir norime pasakyti tarp eilučių ir ne tik – girdisi įvairių kalbų, ir apie politizuotą konkursą ir pan. Mes į tai irgi norėtume atkreipti dėmesį ir kad mums būtų į tai atsakyta. Kodėl – mums patiems kyla šis klausimas – kodėl neatrodo skaidru sugrąžinimas komandos nario į teatrą, komandos, kurios vadovas buvo kaltinamas korupcija“, – žurnalistams sakė J. Skiotytė-Norvaišienė.
Vyriausiasis LNOBT dirigentas Ričardas Šumila prideda, kad pastarosios dienos buvo itin sudėtingos.
„Dirbome kaip komanda, o šis Kultūros ministerijos sprendimas yra ne tik blogas mūsų darbo įvertinimas kaip vadovų, bet blogas visos komandos vertinimas. Asmeniškai, labai dėl to išgyvenu.
(...) Mes susirinkome ne dėl to, kad norime išsaugoti savo pozicijas, ar kad man labai svarbu būti vyriausiu dirigentu teatre, tikrai ne – atstovauju žmones. Per dvi dienas gavau daug žinučių, klausimų, nesupratimo, kodėl, už ką. Ir tie klausimai man pačiam, kaip menininkui, kaip vadovui, jie taip pat kyla. Tai, kad šis komandinis darbas buvo neįvertintas po 5 metų, man yra didelis nusivylimas Lietuvos kultūros politika“, – neslepia R. Šumila.
Vyriausiojo dirigento teigimu, teatras buvo puolamas su jau išsakytomis pastabomis visus pastaruosius metus.
„Dėl daug dalykų, kai pradedi galvoti logiškai, tos logikos nebelieka – teatras buvo puolamas jau metai laiko. Ir tos visos žinutės apie neišnaudotus lietuvių menininkus, nacionalinių veiklų trūkumą, kviestinius italus – tai buvo tęsiama mažiausiai metus laiko. Buvo rašomi anoniminiai raštai, kas, dėl kažkokių priežasčių, dabar tapo naujos programos vizija.
(...) Nenoriu politikuoti, bet šitas ministerijos sprendimas ir tie dalykai, kas vyko per rinkimus, (...) manau, kad visi meno departamento atstovai esame nusivylę, nes tai yra blogas mūsų darbo įvertinimas. Ne pokyčių baimė – pokyčių bijoti nereikia, bet reikia įvertinti tai, ka padaryta, o tęstinumas, man atrodo, yra pagrindas, visame kame“, – teigia R. Šumila.
ELTA primena, kad trečiadienį Kultūros ministerija pranešė, kad konkursą eiti LNOBT generalinio direktoriaus pareigas laimėjo dabartinė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, pakeisianti dabartinį teatro vadovą, operos solistą Joną Sakalauską, vadovavusį tetatrui nuo 2018-ųjų.
