Legendinis amerikiečių minimalistas Michaelas Gordonas, daugybės reikšmingų muzikos ir teatro apdovanojimų laureatas vokietis Heineris Goebbelsas, vienas garsiausių Japonijos kompozitorių Toshio Hosokawa, šiuolaikinis austrų klasikas Beatas Furreris, italų muzikos pažiba, buvęs Venecijos bienalės muzikos vadovas Ivanas Fedele, kylanti lenkų kompozitorė Agata Zubel ir įdomi jaunosios kartos ukrainietė kompozitorė Anna Korsun.
Visi šie menininkai buvo atvykę į Vilnių semtis įkvėpimo savo naujiems kūriniams, jau rašomiems jų pasirinktoms sostinės erdvėms. Kompozicijas kūrėjams užsakė projekto „Muzika Vilniui“, įtraukto į oficialią Vilnius 700-mečio paminėjimo programą, rengėjai – viešoji įstaiga „Meno genas“ ir Lietuvos ansamblių tinklas, buriantis ryškiausius šiuolaikinės muzikos atlikėjus.
Nepraleido geros progos
„Vis pasvajodavau, kad būtų smagu, jei konkrečios Vilniaus vietos sietųsi su muzikos legendų kūryba. Aš esu šio miesto patriotas, čia gimiau ir užaugau, bet 25 savo gyvenimo metus praleidau kurdamas Vakaruose. Sukuosi tarp dabarties legendų, tad pagalvojau – kodėl jų nepakvietus į Vilnių?
Sostinės jubiliejus tapo puikia proga įgyvendinti svajonę – imtis įvairias miesto erdves apimančio projekto, kuris kvies per tas vietas keliauti klausantis ryškiausių šiandienos kompozitorių joms sukurtos muzikos“, – pasakojo apie „Muzikos Vilniui“ idėją šio projekto bei Lietuvos ansamblių tinklo meno vadovas, kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas.
Drauge su „Meno geno“ vadovu kompozitoriumi Matu Drukteiniu dalyvauti unikaliame cikle jis pakvietė skirtingų kultūrų, kartų bei stilistinių krypčių menininkus, pristatančius savo kūrybą prestižinėse koncertų salėse ir festivaliuose nuo Niujorko iki Tokijo.
Net dvejus metus stygavę projektą „Muzika Vilniui“ jo rengėjai pagaliau atskleidė detales ir sostinės erdves, kuriose nuo gegužės pradžios iki liepos 6-osios nuskambės septynios šiuolaikinės muzikos grandų sukurtos pasaulinės premjeros.
Domino skirtingos erdvės
Japonas T. Hosokawa „apgyvendins“ savo kūrinį senuosiuose Vilniaus universiteto rūmuose. Italą I. Fedele sužavėjo Kazio Varnelio paveikslų muzika: kompozitorius megs pokalbį su optinio meno meistru K.Varnelio namų muziejuje, įsikūrusiame ypatingoje Vilniaus vietoje – viename seniausių jo mūrinių pastatų.
Vokiečių teatro ir muzikos novatorių H.Goebbelsą pakerėjo spalvingos istorijos Švč.Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios aura. Kompozitorius kuria šiai netipiškai Vilniaus baroko bažnyčiai audiovizualinę kompoziciją.
„Vos įžengęs į šią erdvę, pajutau skirtingų epochų dvelksmą. Pirmasis įspūdis buvo labai stiprus. Ši bažnyčia puikiai tinka darbui, kuriame skleisis skirtingi istorijos sluoksniai ir patirtys. Kuriu daugiaveidį kūrinį – neapsiribosiu popieriumi, muzika, instrumentais. Jame bus svarbūs ir video, šviesa, kiti komponentai“, – pasakojo H.Goebbelsas, dalyvavęs projekto pristatyme nuotoliniu būdu iš Graikijos.
Litvakiškų šaknų turinti šiuolaikinės muzikos žvaigždė M.Gordonas Vilniuje ieškojo protėvius menančios aplinkos ir nutarė sukurti muzikos Jaunimo teatro vidiniam kiemeliui, kuris kadaise vedė į Vilniaus žydų geto tarybą (Judenrat), o šiandien primena Holokausto aukas joms skirtu paminklu „Vilties liepsna“.
„Man imponavo ir tai, kad kiemelis pasakoja taip pat Vilniaus kultūros istoriją“, – sakė M.Gordonas, prisijungęs iš Niujorko. Jis atskleidė rašantis kūrinį devyniems išsklaidytiems erdvėje trombonams, kurie įtrauks aplinkui migruojančią publiką į meditaciją.
Dar įdomiau – lifte – judės A.Zubel kūrinio atlikėjai. Tą pačią dieną kaip ir Vilniaus miestas – sausio 25-ąją – gimusi lenkų kompozitorė sumanė įprasminti senojo ir modernaus Vilniaus dialogą, tiesdama muzikos tiltą iš Gedimino pilies į „K29“ verslo centrą kitapus Neries.
„Ieškojau kompozicijai labai senos ir labai modernios Vilniaus vietų. Muzika jose skambės vienu metu, verslo centre – iš judančio lifto, nes šiandien mes judame kur kas daugiau nei žmonės prieš 700 metų“, – aiškino nuotoliniu būdu A.Zubel.
Austras B.Furreris savo premjerai pasirinko Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, o ukrainietę A.Korsun įkvėpė Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčios-kolumbariumo atmosfera.
Liks neribotą laiką
Visas premjerų erdves „Muzikos Vilniui“ sumanytojai pristatė originalia paroda Kompozitorių namuose, pasitelkę jai greta aprašymų simboliškus objektus – pavyzdžiui, Gedimino pilies plytą iš XV amžiaus mūro, Vilniaus universiteto rektoriaus bei studentų kepuraites, Marijos skulptūrėlę su širdį pervėrusiais kalavijais.
„Specialiai rinkomės kasdieniškus objektus, nes mūsų misija – atvesti šiuolaikinę muziką į kasdienes erdves, nutiesti savotišką tiltą tarp auditorijos ir šiuolaikinės muzikos kūrėjų bei atlikėjų. Neabejoju, kad šis projektas prie to prisidės“, – teigė „Meno geno“ vadovas M.Drukteinis.
Pasak projekto rengėjų, kūriniai po premjerų liks prieinami vilniečiams ir miesto svečiams neribotą laiką kaip garsinės ar audiovizualinės instaliacijos. Jie taps garsių kompozitorių įspaudu būsimoms kartoms ir ne tik primins garbingą miesto sukaktį, bet ir kvies iš naujo pažinti įvairias Vilniaus vietas.
„Užsakyti kūriniai skambės ne tik konkrečiose vietose. Lietuvos ansamblių tinklas juos įrašys ir atliks autorių monografiniuose koncertuose Vilniaus rotušėje.
Įtraukti į projektą kompozitoriai nepaprastai skirtingi, bet visi – žvelgiantys savo muzika į priekį, ne atgal. Tad atviro naujovėms ir atradimams Vilniaus žavesį perteiks ir muzika. Labai svarbu ateiti į šiuos koncertus be išankstinių nuostatų.
Premjerų kūrėjus sieksime pristatyti kuo plačiau – įtrauksime juos ir į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos veiklą paskaitomis, kūrybinėmis dirbtuvėmis, kitais renginiais“, – dėstė V.Baltakas.
