Ypatingai vertinamą apdovanojimą Islandijoje atsiėmė M.Kvedaravičiaus dukra.
Egzistencinis kūrinys
„Mano tėtis prarado savo gyvybę gabendamas vaistus žmonėms. Aš didžiuojuosi, kad savo gyvenime turėjau tokį žmogų“, – teigė M.Kvedaravičiaus dukra.
Pasaulinė „Mariupolis 2“ premjera įvyko šių metų Kanų kino festivalyje, kuriame filmas laimėjo specialų dokumentinio kino prizą. Pasak žiuri, apdovanojimas skirtas filmui, „kurio neįmanoma palyginti su jokiu kitu konkurso dalyviu. Labai radikaliam, drąsiam, meniškam ir egzistenciniam kūriniui „Mariupolis 2“.
Pagrindiniai „Mariupolio 2“ prodiuseriai – Lietuvos kino gamybos kompanijos „Extimacy Film“ ir „Studio Uljana Kim“; kuriant filmą dalyvavo ir prie ankstesnio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ prisidėjusios kino gamybos kompanijos „Easy Riders Films“ (prodiuserė Nadia Turincev, Prancūzija) ir „Twenty Twenty vision“ (Vokietija, podiuseris Thanassis Karathanos).
„Kūrybinis režisieriaus Manto Kvedaravičiaus palikimas ir toliau ragina pasaulį atsimerkti, nenusukti akių nuo sudėtingų temų ar skausmingų patirčių ir išsaugoti žmogišką jautrumą.
Režisieriaus talento šviesa mus ir toliau lydi tiek šiandien rašomuose kino istorijos puslapiuose, tiek nelengvame kelyje į Ukrainos pergalę. Filmui „Mariupolis 2“ skirtas Europos kino apdovanojimas – tai dar vienas patvirtinimas, kad jokie kraugeriai nepajėgs užgniaužti nei talento, nei tiesos balso“, – sakė apdovanojimų ceremonijoje dalyvavęs kultūros ministras Simonas Kairys.
Priėmė lemtingą sprendimą
Režisierius M.Kvedaravičius šių metų kovo pabaigoje buvo nužudytas Ukrainoje. Filmą pabaigė kurti montažo režisierė Dounia Sichov, dirbusi su Mantu Kvedaravičiumi kuriant ankstesnius jo filmus („Mariupolis“, „Partenonas“), ir režisieriaus sužadėtinė Hanna Bilobrova.
Kai vasario 24 dieną Rusija užpuolė Ukrainą, lietuvis su kūrybine grupe filmavo dokumentinį filmą Ugandoje. Prieš tai jis jau buvo sukūręs tarptautinio pasisekimo sulaukusį dokumentinį filmą apie Mariupolį. Šį strategiškai svarbų miestą rusai puolė ir per pirmąjį karą prieš Ukrainą 2014 metais. Tada ukrainiečiai sugebėjo Mariupolį apginti.
Šiais metais vėl prasidėjus karui, M.Kvedaravičius buvo užsiminęs, kad daugiau į Mariupolį nebevažiuos, tačiau planus pakeitė – nutarė sukurti dar vieną dokumentinį filmą apie šį didvyrišką miestą. Iš Ugandos su drauge jis grįžo į Lietuvą, o iš čia per Lenkiją ir jau degančią Ukrainą kovo 19-ąją pasiekė Mariupolį.
„Mes nežinojome, kad Mantas iš Ugandos buvo sugrįžęs į Lietuvą. Vis laukėme jo skambučio arba pokalbio socialiniais tinklais, nes kur nors išvykęs jis stengdavosi su mumis nuolat palaikyti ryšį. Šį kartą prieš tą baisią nelaimę mes net tris savaites su juo nebuvome kalbėję“, – išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui“ yra pasakoję režisieriaus tėvai.
Iki šiol vienintelis Lietuvos atstovas, laimėjęs statulėlę Europos kino apdovanojimuose buvo Audrius Stonys, 1992-aisiais įvertintas už juostą „Neregių žemė“. Tais pačiais metais tarp pretendentų buvo Šarūno Barto filmas „Trys dienos“.
Lietuviškų akcentų nestigo
Šiemečiai Europos kino apdovanojimai mūsų šaliai buvo išskirtiniai ir tuo, kad nominacijas pelnė net du filmai – be M.Kvedaravičiaus „Mariupolio 2“, apdovanojimui buvo nominuotas Sauliaus Baradinsko režisuotas trumpametražis vaidybinis filmas „Techno, mama“.
Iki šiol šioje kategorijoje lietuviškas vardas tarp nominacijų buvo pasirodęs tik vieną kartą – 2016 metais į apdovanojimą pretendavo čilietės Maite Alberdi ir lietuvės Giedrės Žickytės „Aš čia tik svečias“.
Lietuviškų akcentų Reikjavike buvo ir daugiau. Nominantus komedijos filmo kategorijoje pristatė Ingeborga Dapkūnaitė, o iš filmuoto siužeto – Islandijoje susibūrusi lietuvių krepšinio komanda „Plieninis vilkas“. Tarp šiemet išėjusių Europos kino menininkų pagerbti Vytautas Tomkus, Regimantas Adomaitis ir M.Kvedaravičius.
Europos kino apdovanojimai, dar vadinami europietiškais „Oskarais“, teikiami nuo 1988 metų. Iki 1997-ųjų jie buvo žinomi „Felix“ vardu. Pretendentus apdovanojimams siūlo prestižiniai Europos kino festivaliai, o už nominantus balsuoja ir geriausius filmus, aktorius, režisierius renka daugiau nei 3800 narių vienijanti Europos kino akademija.
Šiemet, po kelerių metų pertraukos apdovanojimų ceremonija pagaliau įvyko visa apimtimi, dalyvaujant visiems nominantams ir svečiams.
Europietiškų „Oskarų“ laureatai
Absoliučiu 35-ųjų Europos kino apdovanojimų lyderiu tapo švedų režisieriaus Rubeno Östlundo filmas „Liūdesio trikampis“, susišlavęs pagrindinius apdovanojimus keturiose kategorijose: geriausio filmo, geriausio režisieriaus, geriausio scenaristo ir aktoriaus. Tai jau antras R. Östlundo triumfas šiuose apdovanojimuose po 2017-ųjų salvių jo „Kvadratui“.
Visas nugalėtojų sąrašas:
Geriausias filmas – „Liūdesio trikampis“ (rež. Ruben Östlund)
Geriausias režisierius – Rubenas Östlundas („Liūdesio trikampis“)
Geriausias scenaristas – Rubenas Östlundas („Liūdesio trikampis“)
Geriausias aktorius – Zlatko Burićius („Liūdesio trikampis“)
Geriausia aktorė – Vicky Krieps („Korsažas“)
Apdovanojimas „Prix Arte“ už geriausią dokumentinį filmą -“Mariupolis 2“ (rež. Mantas Kvedaravičius)
Geriausias trumpametražis filmas – „Močiutės seksualinis gyvenimas“ (rež. Urška Djukić, Emilie Pigeard)
Geriausia komedija – „Gerasis bosas“ (rež. Fernando León de Aranoa)
Geriausias animacinis filmas – „Šunys ir italai neįleidžiami“ („No Dogs or Italians Allowed“. rež. Alain Ughetto)
FIPRESCI prizas už geriausią debiutą „Europos atradimas“ – Laura Samani („Mažas kūnas“)
Apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus – Margarethe von Trotta
Apdovanojimas už nuopelnus pasaulio kinui – Elia Suleimanas
Apdovanojimas už naujoviškas kino istorijas (Innovative Storytelling) – Marco Bellocchio
Koprodukcijos apdovanojimas „Prix Eurimage“ – Ukrainos prodiuseriai Peteris Kerekesas, Valentynas Vasyanovychius, Dmytro Sukholytkyy-Sobchukas, Simon Lerengas Wilmontas
Europos tvarumo apdovanojimas „Prix Film4Climate“ – Europos komisijos „Žaliasis kursas“ (European Green Deal).
Europos universiteto kino apdovanojimas („European University Film Award) – „Eo“ (rež. Jerzy Skolimowski)
Jaunosios auditorijos apdovanojimas – Cyril Dion („Animal“)
Carlo Di Palma apdovanojimas geriausiam Europos operatoriui – Kate McCullough („Tylioji mergaitė“)
Geriausias kompozitorius – Pawełas Mykietynas („Eo“)
Geriausias garso režisierius – „Purvo“ kūrybinė grupė.
Geriausias kostiumų dizaineris – Charlotte Walter („Belfastas“)
Geriausi vizualiniai efektai – Frankas Petzoldas, Victoras Mülleris, Markusas Frankas („Vakarų fronte nieko naujo“)
Geriausias montuotojas – Özcan Vardar, Eytan İpeker („Degančios dienos“)
Geriausias dailininkas-statytojas – Jimas Clay („Belfastas“)
Geriausias grimas ir šukuosenos – Heike Merker („Vakarų fronte nieko naujo“).
