Kaunas visus metus buvo Europos kultūros sostinė. Mieste vyko daug pačių įvairiausių renginių.
Vienu didžiausių visų metų akcentų buvo Europos kultūros sostinės proga sukurta trilogija – metų pradžioje įvykęs renginys „Sukilimas“, pavasarį pristatyta antroji dalis „Santaka“ ir lapkričio 26-ąją suplanuota „Sutartis“.
Ypatingi Kaunui buvę metai baigiasi. Kaip juos vertina miesto kultūros atstovai?
Su pasaulinėmis žvaigždėmis koncertuojančio ir plokšteles, kurios nominuojamos „Grammy“ apdovanojimams, įrašinėjančio Kauno miesto simfoninio orkestro (KMSO) meno vadovas Algimantas Treikauskas neslėpė nusivylimo.
Kauno muzikai, kurie miestą garsina visame pasaulyje, buvo nuvertinti, didžiuosiuose renginiuose buvo pakviesti dalyvauti vilniečiai, o po metus trukusių renginių miestui esą liks tik fejerverkų dūmai.
– Ar sekėte „Kauno – Europos kultūros sostinės“ renginius ir ar galėtumėte apžvelgti, kas jums įstrigo labiausiai? – „Laikinoji sostinė“ paklausė A.Treikausko.
– Pirmiausia man į akis krito tai, kad buvo sutelkta milžiniška komanda, ką veikė tiek daug žmonių, net sunku įsivaizduoti. Pastebėjau, kad buvo sudarytas geras renginių konspektas, remtasi teorija, kurioje aprašyta, kaip tai daryti. Bet teorija ir gyvenimas skiriasi.
Vyko daug ir įvairių renginių. Man atrodo, kad neblogai buvo pristatyta Kauno architektūra, apie ją daug kas nemažai sužinojo. Vyko ir įdomių spektaklių, koncertų.
Bet pagrindiniai akcentai buvo kelios garsios užsienio kūrėjų pavardės.
Marina Abramovič tikrai turi didelį gerbėjų ratą, dėl performansų pasaulinėmis žvaigždėmis tampa vienetai, bet, mano nuomone, tie performansai buvo aktualūs prieš 35 ar 40 metų.
Yoko Ono – garsi pavardė. Bet kai buvo deramasi dėl jos instaliacijos, kurioje naudojami karstai, pasaulyje buvo vienokios aktualijos, o kai paroda buvo pristatyta Kaune, jau vyko karas Ukrainoje ir pasauliui aktualūs tapo kiti klausimai.
Aš pasigedau daugiau profesionalių menininkų ir daugiau Kauno kūrėjų. Vis dėlto man turbūt labiausiai vertėtų kalbėti apie muziką, nes šioje srityje dirbu jau 45 metus.
– Jau metų pradžioje domintis, kas dalyvaus pirmajame Kauno – kultūros sostinės pristatymo renginyje, į akis krito tai, kad buvo pakviesti dalyvauti vilniečiai atlikėjai ir muzikantai. Ar vėliau kauniečiai buvo prisiminti?
– Iš tiesų, didžiuosiuose renginiuose „Sukilime“ ir „Santakoje“ dalyvauti buvo pakviesti vilniečiai. Kodėl nesikreipta į Kauno valstybinį chorą, KMSO, kitus profesionalius muzikantus ir solistus, kurių Kaune tikrai yra ir kurie vertinami visame pasaulyje, nesuprantu.
Kaune muzikuojama kone kiekvienoje šeimoje, veikia ne viena muzikos mokykla, J.Naujalio muzikos gimnazija, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija, J.Gruodžio konservatorija, įkurti puikūs kolektyvai ir teatrai.
Visa ši bendruomenė buvo įžeista, Kauno kultūros sostinės projektų organizatoriai mums suteikė skausmo, nes paniekino visą Kauno muzikų šeimą.
Be to, didžiuosiuose renginiuose skambėjo fonogramos, pakviesti 25 muzikantai buvo vadinami simfoniniu orkestru, tad apie profesionalumą sunku kalbėti.
Pirmojo renginio metu, kai Kaunas buvo pristatomas Europai, tai truko tik 20 minučių. Ar per tiek laiko galima parodyti, kuo Kaunas įdomus ir savitas?
Apžvelgiant visus metus galima palyginti, kiek dėmesio buvo skirta profesionaliai muzikai bei scenos menui ir performansams ar šiuolaikinio šokio pristatymams, kurie buvo net agresyvūs? Labai mažai.
– Ar KMSO, kuris koncertuoja su garsiausiomis pasaulio žvaigždėmis, siūlė prisidėti prie kultūros sostinės renginių?
– Taip, atlikome vieno žinomiausių šiuolaikinių kompozitorių Andrew Lloydo Webberio prestižiniu „Grammy“ muzikos apdovanojimu įvertintą „Requiem“, surengėme koncertą su elektroninės muzikos kūrėjais.
Kitų mūsų pasiūlymų buvo atsisakyta, todėl gyvenome savo gyvenimą. Mums pavyko surengti ne vieną įdomų koncertą. Tarp jų – pasirodymą su džiazo muzikos žvaigžde Gregory Porteriu, pasauline žvaigžde soliste Asmik Grigorian.
Išskirtinis įvykis Kaune buvo keturių „Grammy“ statulėlių laimėtojos ir Auksiniu soprano standartu tituluojamos solistės Renee Fleming koncertas. Kažin ar performansus galima laikyti profesionalesniu scenos menu nei tokios atlikėjos koncertas, kurį galima vadinti istoriniu.
Mūsų orkestro bei žymiausių įvairių kraštų solistų įrašytų kompaktinių plokštelių skaičius jau artėja prie 20-ies. Dalis jų buvo nominuotos „Grammy“ bei tarptautiniams klasikinės muzikos apdovanojimams ar sulaukė pasaulinio pripažinimo įvairiuose kitokiuose konkursuose.
Manau, kad Kaunas turi kuo didžiuotis ir jo vardas garsinamas metų metais, nepaisant kokių nors progų.
– Ar, jūsų nuomone, per šiuos metus buvo sukurta kas nors, kas turės išliekamąją vertę ir praturtins miestą bei kauniečius kultūrine prasme?
– Manau, kad per metus kauniečiai turėjo priprasti dažniau lankytis kultūriniuose renginiuose, tai ir galėjo būti kultūros sostinės renginių organizatorių užduotis bei tikslas. Ar taip įvyks, pamatysime.
Kol kas, mano nuomone, miestui po vykusių šou liks tik fejerverkų dūmai.
