Šeštadienio vakarą sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje susirinkę žiūrovai išvydo paskutinę Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalį – muzikinį spektaklį ant vandens „Sutartis“.
150 atlikėjų ir šiuolaikinio šokio šokėjų, 40 tonų vandens, 15 metrų aukščio pušys ir butaforiniai „Kaunas 2022“ smėlio maišai, kurių šiurenimas labiau priminė sušalusį ledą, o spalva – juodai rudą žemę, – tokiais skaičiais „Žalgirio“ arenoje žiūrovus palydėjo didysis uždarymo renginys – baletorija „Sutartis“.
Mirtis ir gyvenimas – šalia
Nors išvakarėse būsimo spektaklio scenografija, nufilmuota generalinėje repeticijoje, jau ir buvo atskleista TV ekranuose parodytuose reportažuose, daugelis į areną įžengusių žiūrovų neslėpė nuostabos.
Vienam vakarui arena transformavosi iš uždaros erdvės į paslaptingą, pelkėtą mišką, kurio gilumoje – balto akmens ar smėlio kalnas, panašus į kopą. Būtent ant šio kalno pirmą kartą gyvai pasirodė Kauno Mitinis žvėris. Persona, kurią miestiečiai buvo kviečiami atrasti pagal 2022 metais mieste vis paliekamus paslaptingus pėdsakus.
Tik vėliau paaiškėjo, kad butaforinė kopa sukrauta iš maišų, o gal maišuose suslėptų žmonių – gyvų ir negyvų. Pirmas baletorijos „Sutartis“ scenos veiksmas išties kraupiai priminė tiek vieną didžiausių Kauno tragedijų – mieste Antrojo pasaulinio karo metu nužudytus kauniečius žydus bei masinę jų kapavietę IX forte po Didžiosios akcijos.
Vėliau plonyte linija vedė į šių dienų didžiausią Europos skaudulį – masines žudynes Ukrainoje, kurių vaizdus simbolizavo judantys kūnai juoduose maišuose – dar viena aliuzija į neseniai viso pasaulio žmones sukrėtusią, besitęsiančią koronaviruso pandemiją.
Nors paskutinę dieną prieš renginį daugėjo norinčių išvysti įspūdingą reginį „Žalgirio“ arenoje, bilietų šeštadienio rytą elektroninėje bilietų pardavimo platformoje buvo likę vos 8 vnt. – sistemoje buvo rodomos pavienės vietos aukščiausiose tribūnose. Vos iki 18 eurų kainavę bilietai išpirkti gerokai prieš renginį, tuo pasidžiaugė ir „Kaunas 2022“ vadovė V. Vitkienė.
Ne skaičių – įsitraukimo projektas
„Šios ilgos kelionės tikslai buvo gal ne konkretūs skaičiai, kurie taip pat įspūdingi, o daugiau visuomenės įtraukimas, pasididžiavimo savo miestu ir jo kultūra auginimas, tai, sakyčiau mums tikrai pavyko labai daug nuveikti šioje kryptyje“, – portalui lrytas.lt sakė Virginija Vitkienė.
Pasak jos, itin džiugina ne tik tai, kad Kaunas sulaukė labai daug tarptautinio žinomumo, bet kad ir miestiečiai daugiau sužinojo apie savo miestą, ne tik įsitraukė į programas kaip žiūrovai, bet ir patys tapo visaapimančio kultūrinio reginio dalimi.
„Smagu, kad jaunimas įsitraukė į programos kūrimą, patys sau sukūrė festivalį „Audra“, kuris tapo itin populiarus. Buvo didelis noras, kad ne vien vyresnė karta, bet ir patys jaunuoliai susikurtų sau miestą, kuriame norėtų gyventi“, – sakė „Kaunas 2022“ vadovė.
V.Vitkienė tarp didžiausių programos laimėjimų įvardino bendruomeniškumo programas, kurios įgalino atokesniuose miesto rajonuose gyvenančius miestiečius labiau įsitraukti į kultūros lauko kūrimą, suvokti, kad miesto kultūra yra apie juos pačius.
Pasak projekto vadovės, miestiečiai ne tik įgijo daugiau paveldo, architektūros žinių, bet ir tapo žymiai atviresni miesto istorinei traumai – holokausto tragedijai. „Daugeliui tai buvo nauja tema, kuriai anksčiau buvo skirta gerokai per mažai dėmesio“, – teigė V.Vitkienė.
Neseniai menotyros mokslų daktarė, tarptautinių meno ir mokslo projektų bei parodų kuratorė V.Vitkienė savo socialiniame tinkle pasidalino žinute, kad tarpinstitucinės darbo grupės sprendimu tapo „Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje 2024“ komisare.
Prisipažinusi, kad po tokio įtempto darbo prie „Kaunas 2022“ programos labiausiai norėjo atostogų, V.Vitkienė dėkojo už jai parodytą pasitikėjimą.
Karas Ukrainoje keitė kontekstus
Šiuolaikinio Kauno mito trilogija Kaune prasidėjo metų pradžioje – sausio 22-ąją lauko spektaklyje „Sukilimas“ „Žalgirio“ arenos prieigose. Šaltis, drėgmė – lietuviško sausio realybė – šiek tiek griovė suplanuoto renginio scenarijų.
Iš kartono dėžių kelias paras savanorių pastangomis statytas butaforinis pastatas – vaiduoklis, dėl papildomų sutvirtinimų, kad nuo vėjo nenugriūtų per anksti – griuvo ne taip įspūdingai, kaip tikėtasi, tačiau įtikino žiūrovą, kad Kauno laukia išties įspūdingi metai.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo proga metų pradžioje miesto gyventojus nuotoliniu būdu pasveikinusi Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, projekto pabaigoje taip pat dėkojo „Kaunas 2022“ komandai už sumanymus ir atkaklumą.
Jos palaikantys padėkos žodžiai už taip pat ir ukrainiečių kultūrai skirtą dėmesį nuotoliniu būdu nuskambėjo ir penktadienį Kaune, Vytauto didžiojo universitete vykusiame tarptautiniame „Kaunas 2022“ programos simpoziumo „Europos idėja“ atidaryme. Jo metu Kauną tiesiogiai iš Ukrainos sveikino nuotoliniu būdu kalbėjęs Volodimiras Zelenskis.
Sausio 22-ąją Kaune įvykęs „Sukilimas“ negailestingoje laiko tėkmėje išvirto į karo siaubą Ukrainoje, kurio leitmotyvas tapo palydinčiu grėsmingu simboliu daugeliui šiemet Kaune surengtų renginių, sukurtų kūrinių, retrospektyvų, parodų, performansų.
Apie karą ir taikos trapumą bene stipriausiai šiemet Kaune prabilo viena žymiausių pasaulio pacifistų Yoko Ono. Dar neužgijusių Kaune vykusio holokausto žaizdų fone naujų prasmių įgavo specialiai mūsų miestui pritaikyta vieno žymiausių pasaulio menininkų Wiliamo Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“.
Didžiausio susidomėjimo šiemet Kaune neabejotinai sulaukusi performansų ikona Marina Abramovič susitikime ir retrospektyvinėje parodoje „Būties atmintis“ taip pat kalbėjo apie karą. Jos darbai, dedikuoti karo jos gimtojoje Serbijoje atminčiai, visai kitame fone suskambo Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste. M.Abramovič buvo viena pirmųjų pasaulio menininkių, kuri viešai pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Demokratija visų pirma yra susitarimas
Kalbėdamas apie vieną svarbiausių baigiamųjų kultūros sostinės metų renginių „Europos idėja“ vienas Kauno mito trilogijos idėjos autorių, Kauno Mitinio žvėries sumanytojas Rytis Zemkauskas pabrėžė, kad beprecendentėje net keturių šalių – Latvijos, Lenkijos, Rumunijos ir Lietuvos – prezidentų diskusijoje „Kaunas 2022“ dar kartą pademonstravo programos plotį ir gylį.
„Miestas tampa Europos kultūros sostine tiems, kurie įdeda savo pastangų. Būtent tokia man atrodo Europos idėja“, – savo socialinio tinklo įraše rašė R.Zemkauskas. Pasak jo, Europos civilizacija visada buvo amžino ginčo, amžinos diskusijos, kasdien atnaujinamo kompromiso vieta – tai ir yra demokratija.
„Sudėtinga, kritiška, bet pasitikinti savimi. Priešingybė diktatūrų ir fašizmų „paprastumui“ „aiškumui“, vienai „tiesai“ ir amžinam norui sėti baimę“, – rašė jis.
Kalbėdamas apie paskutinę trečiąją Kauno mito trilogijos dalį „Sutartis“ R. Zemkauskas atkreipė dėmesį, kad ją buvo patikėta sukurti išskirtinai Kauno ir Lietuvos menininkų, kolektyvų, solistų komandai. Didžiojo „Sutarties“ renginio autoriai – Nacionalinės premijos laureatė Zita Bružaitė, režisierius Gediminas Šeduikis, „Auksinių scenos kryžių“ laureatės dramaturgė Daiva Čepauskaitė bei choreografė Agnija Šeiko.
Pasak jo, kūrinys labiausiai pavyko dėl to, kad publika jame galėjo atpažinti labai daug sau artimų dalykų, nes kūrėjai kalbėjo jiems suprantamais kodais ir scenos kalba. „Sutartis kalba apie tai, kad aš galiu. Kiekvienas iš mūsų gali sau taip pasakyti. Aš esu šeimininkas – savo miesto, gyvenimo, savo valstybės. Tai yra demokratijos pagrindas“, – lrytas.lt sakė R. Zemkauskas.
Apie Sutartį gyventi ilgai ir laimingai
Baletorijoje „Sutartis“, kurioje šeštadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje ant vandens susipynė miesto istorijos, operos, elektronikos, džiazo bei čiurlioniškų motyvų aidai, kūrėjų komanda nustebino ir netikėtais sprendimais.
Šokėjas Petras Lisauskas teigė, kad renginys dar gerokai prieš jo pradžią sulaukė nemažai dėmesio: „Sulaukiu daug klausimų apie tai, ar šis Kauno mitas sukurtas naujai, ar tai tikra Kauno legenda – smagu suprasti, kad renginio idėja suveikė – ji domina ne tik kauniečius, bet ir kitų miestų bei šalių gyventojus. Tai pasakojimas apie mūsų vidinį žvėrį – bandymas atrasti balansą tarp žmonėse egzistuojančio gėrio ir blogio, raginimas susitarti su savimi“.
Pasak renginio režisierius Gedimino Šeduikio, daugiausiai iššūkių šiame kūrinyje sukėlė vanduo. „Tai, ko gero, labiausiai komplikuotas, reikalaujantis techninio dėmesio elementas. Pavyzdžiui, šokėjai ir choro atlikėjai turėjo mūvėti specialius apavus, kurie padėjo vandenyje nesušalti, leido saugiau judėti, nepaslysti“, – sakė jis.
Nemuno personažą įkūnijęs solistas Jeronimas Milius teigė, kad renginys buvo išskirtinis savo masiškumu ir scenografija: „Labai suintrigavo scenografija, pagalvojau, kad labai įdomu ir retai mes turime tokio pobūdžio pasirodymų. Smalsu bus išgirsti, sužinoti, kaip šį spektaklį įvertins žiūrovai ir kokie bus atsiliepimai“.
Scenoje Kaune pasirodė Kauno bigbendas, Šeiko šokio teatro šokėjai, „Giunter Percussion“, Kauno styginių kvartetas ir kiti atlikėjai.
Programa tęsis ir sekmadienį
Meno ir kultūros mėgėjų maršrutai dar iki pat sekmadienio ir kiek vėliau vingiuos per visą miestą ir Kauno rajoną. Beveik pusšimtį renginių siūlanti programa vis dar kvies į koncertus, spektaklius, teatro ir fotomeno patirtis, o mieste išsibarstys įvairios instaliacijos ir objektai. Taip pat klaidins Kauno Mitinio žvėries pėdsakai.
Mieste taip pat veiks Lietuvos bei užsienio menininkų parodos: Ukrainos šiuolaikinio meno trienalės paroda „UKRAINE! UNMUTED“, provokuojantis Liuksemburgo menininko Filip Markiewicz projektas „Ultrasocial Pop“, laisvės, galios, pinigų ir žmogaus teises nagrinėjanti „Working Class Heroes“, pasaulinio garso menininkų W. Kentridge ir Y. Ono kūrybos ekspozicijos bei kitos kultūrinės patirtys.
Tačiau iš esmės praėjusio penktadienio vakarą Raudondvario dvaro teritorijoje įspūdingoje scenoje kraują užkaitinęs Lietuvoje ir užsienyje puikiai žinomas „Ten Walls“ bei elektroninės muzikos grupės iš Estijos ir Slovakijos pabaigė „Kaunas 2022“ Kauno rajone, o įspūdingoji „Sutartis“ „Žalgirio“ arenoje Kauno mieste įprasmino amžiną žmonijos siekį gyventi ilgai ir laimingai.
