Jame režisierė pasitelkia pagrindinius žmogaus pojūčius: lytėjimą, kvapą bei garsą. Garsas kuriamas ne tik judesiais, kostiumų šiugždėjimu, tačiau ir ypatingu, nuo judėjimo kintančiu muzikiniu takeliu, taip sukuriant kiekvieno šokėją atvaizdą.
Regos negalią turintys žmonės pasaulį mato juslėmis: lytėdami, girdėdami, ragaudami, užuosdami. Jie girdi muziką, tačiau niekuomet nematė pagal ją pastatyto šokio, tik, galbūt, jį jautė per kintančias objektų vibracijas, medinio parketo girgždėjimą ar sukinio atneštą oro gūsį.
I. Puišytė-Šidlauskienė atkreipia dėmesį, jog regos negalią turintys asmenys šiuolaikinį šokį gali suvokti tik patys jį patirdami. Kito suvokimo ir judesio apčiuopimo budo nėra ypač tuomet, kai asmuo nemato nuo prigimties. „Tačiau kryptingai organizuoti kūrybiniai impulsai gali pakeisti neregių gyvenimo kokybę. O menas – turi galią atverti savitą ir turtingą vertybių pasaulį, kurio pažinimas reikšmingas neregio pasaulio suvokimui“, – pasakoja choreografė.
Bendradarbiavimas su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) I. Puišytę-Šidlauskienę įkvėpė sukurti šiuolaikinio šokio spektaklį „Ribos“. Pasak Šiuolaikinio šokio asociacijos narės tai – pirmasis šiuolaikinio šokio spektaklis Lietuvoje, skirtas regos negalią turintiems suaugusiems bei įgalinantis reginčiuosius patirti šokį tamsoje, per pojūčius. O spektaklio idėja remiasi asmeninės ir išorinės erdvės suvokimu.
Šis pasirodymas – tai iššūkis tiek neregiams, tiek ir šokėjams, visi jie šiame spektaklyje tyrinėja išorines ir vidines ribas. Tuo tarpu šokėjoms (Medeina Rainytė, Akvilė Vaičiukynaitė, Indrė Puišytė-Šidlauskienė) teko neeilinė užduotis šiuolaikinį šokį atvaizduoti per pojūčius, nors įprastai jos ieško būdų jį išreikšti vizualiai.
„Pasirinkome judesį atskleisti per pojūčius. Pirmiausia, tai – išskirtinai kiekvieną šokėją atvaizduojantis garsas. Dailininkė Radvilė-Kaikarienė sukūrė asmenybes atspindinčius individualius kostiumus. Pagal tai, kaip ji mus mato, kaip pačios save jaučiame ir kokius garsus judant skleidžia kostiumas. Tokiu būdu spektaklyje dalyvaujantis žiūrovas gali identifikuoti judantį šokėją. Juk kiekvieną žmogų skirtingai atspindi jo žingsniai, eisena.“ – atskleidžia šokėja Indrė Puišytė-Šidlauskienė.
Režisierė pasakoja, jog šokio spektaklyje naudojami ir kvapai bei vėjo gūsiai (specialias priemones jiems perteikti kūrė Simonas Šidlauskas) aktyvus kvėpavimas, balsas. O garsus kuria ne tik kūno, kostiumų skleidžiami garsai, tačiau naudojamas ir specialus kompozitoriaus Andriaus Stakelės kurtas garso takelis.
A. Stakelė atskleidžia, jog takelį sudaro keli segmentai: tylos momentas, atsiskleidžiantis šokėjų judesius ir šnaresius, trankesnė dalis, leidžianti pajusti ritmiką ir švelnesni muzikinė bei technologinė dalys. Čia pasitelkta aparatūra reaguojanti į šokėjo judesius: kiekvienas skirtingas rankos, kojos, kitos kūno dalies pakreipimas bei judesio intensyvumas erdvėje sukuria savo muziką.
Tokiu būdu žmonėms su regos negalia parodomi skirtingi judesiai, o šokėjai garsų pagalba gali kurti savo judančio kūno vaizdinį garsu. „Norėjome atskleisti šokėjo kūną ir kaip jis išgyvena spektaklį. Stengiausi nenaudoti aštrių garsų, kurie gali gąsdinti ar kitaip paveikti žiūrovus, kurie tuo pačiu metu yra ir dalyviai. Todėl viskas susidėjo naudojant švelnumą, pozityvios nuotaikos paieškas“, – pasakoja kompozitorius atskleisdamas, jog pats užaugo tarp nereginčiųjų ir su regos negalia yra artimai pažįstamas.
Spektaklio eskizas birželio mėnesį buvo pristatytas Kauno aklųjų ir silpnaregių centre, o jo kūrime nuolat dalyvavo bendruomenės nariai. Kūrėjai pastebi, jog šis šokio pasirodymas – tai nuolatinis tyrimas, neatsiejamas nuo kitimo, o žiūrovai čia tampa dalyviais. Stebėdami jie tyrinėja savo ribas bei reakcijomis prisideda prie šokėjų improvizacijų eigos, bendro spektaklio vyksmo. O po spektaklio dalyviai kviečiami dalintis savo potyriais bei diskutuoti su kūrėjais ir atlikėjais.
Lapkričio 15–22 dienomis spektaklio-tyrimo „Ribos“ premjera regos negalią turintiems žmonėms pristatoma Kaune, Jonavoje ir Prienuose.
O kitais metais numatomas turas po visą Lietuvą. Jo metu tamsoje patirti šokio spektaklį bus kviečiami ne tik regos negalią turintys žmonės, tačiau ir regintieji. Spektaklio sukūrimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.
